TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vieniems - prabanga, kitiems - dulkės

2010 07 09 0:00
Kim Jong Uną, kai jis mokėsi Šveicarijoje, pavyko nufotografuoti agentūros "Yonhap" fotokorespondentui.
AFP/Scanpix nuotrauka

Šiaurės Korėjoje artėja valdžios pasikeitimas. Jau rudenį ši šalis gali turėti naują lyderį - dabartinio vadovo 27 metų sūnų Kim Jong Uną. Nors jis studijavo Šveicarijoje ir yra didelis krepšinio gerbėjas, vargu ar kas nors šioje komunistinėje šalyje pasikeis.

Pietų Korėjos žvalgyba teigia, kad diabetu sergančio ir insultą patyrusio Kim Jong Ilo sveikata labai suprastėjusi. Birželį buvo išplatintos kelios naujos jo nuotraukos, tačiau jau vieša paslaptis, kad vadas nusišneka, nes jo atmintis susilpnėjusi ir jis nebesugeba suregzti rišlaus sakinio. Šalyje jau išspausdinta 10 mln. jo sūnaus portretų, kurie netrukus atsidurs šalia tėvo ir senelio atvaizdų, o Kim Jong Uno gimimo diena nuo šių metų paskelbta nacionaline švente. Šiaurės Korėjos vadovybėje jau perskirstomi postai, tik vargu ar tai ką pakeis šalies gyvenime, o jaunasis tautos vadas greičiausiai gyvens ir elgsis taip, kaip jo tėvas ir senelis.

O kaip jie gyveno, geriausiai iliustruoja Austrijoje išleisti ir plataus atgarsio sulaukę Šiaurės Korėjos piliečio Kim Jong Ryulio, kuris daugybę metų ištikimai tarnavo šios valstybės vadovams, prisiminimai. Juos jam padėjo parašyti Austrijos žurnalistai.

Tarnaujant diktatoriui

Knyga vadinasi "Tarnaujant diktatoriui. Šiaurės Korėjos agento gyvenimas ir pabėgimas". Kadangi jos autoriaus pareiga buvo rūpintis ištaigingu Šiaurės Korėjos vadų gyvenimu, joje pateikiama daug įdomių ir pikantiškų detalių. Juk Kim Jong Ryulis buvo tiesioginis visų įvykių dalyvis ir kartu auka.

Svaiginanti karjera

Kim Jong Ryulis skaityti išmoko tik būdamas 17 metų, tačiau paskui jo gyvenimas pasuko labai netikėta linkme. Jis pagreitintai išėjo vidurinės mokyklos kursą ir įstojo į Technikos institutą. Netrukus kaip pavyzdingas studentas buvo pasiųstas tęsti mokslų į VDR - Drezdeno technikos universitetą. Ten jis kartu su dviem kitais Šiaurės Korėjos studentais turėjo vykdyti slaptųjų tarnybų užduotis. Pavyzdžiui, kartą jie turėjo išversti SS dokumentus, su kuriais VDR vadovybė leido susipažinti Šiaurės Korėjos komunistų partijos Centro komitetui. Kodėl tuometiniam Šiaurės Korėjos vadovui Kim Il Sungui prireikė šių dokumentų, nežinoma iki šiol.

Prieš pat baigiamuosius egzaminus Drezdeno technikos universitete Kim Jong Ryuliui buvo liepta grįžti į tėvynę. Tuo metu Sovietų Sąjungoje buvo demaskuotas Stalino kultas ir kai kurie Šiaurės Korėjos komunistai mėgino atsargiai pakritikuoti "kai kurias" savo vadų klaidas. Kim Il Sungas nutarė sustiprini režimą ir paliepė sugrąžinti į tėvynę visus užsienyje studijavusius jaunus korėjiečius, kad šie išklausytų ideologinį kursą.

Kim Jong Ryulis tai mielai padarė ir netrukus atsidūrė tarp Kim Il Sungo patikėtinių. Jis buvo laikomas kvalifikuotu inžinieriumi, todėl kartu su kitais turėjo galvoti, kaip atmušti "imperialistinių šėtonų" - taip Šiaurės Korėjoje buvo vadinamos JAV ir Japonija - atakas ir užtikrinti šalies vado saugumą. Tuo metu šalyje po žeme buvo pradėtos statyti gamyklos ir ištaigingos rezidencijos diktatoriui bei jo šeimai.

Pirmoji užduotis

Pirmoji Kim Jong Ryulio užduotis buvo sukurti atsparius radioaktyviam spinduliavimui ventiliacijos įrenginius Kim Il Sungo požeminėms rezidencijoms. Ši užduotis, kurios kodinis pavadinimas "Projekt 63", atvėrė jaunam inžinieriui visas duris. Jis galėjo sustabdyti darbą bet kurioje šalies įmonėje ir liepti daryti tai, ką jis pasakys, nes svarbiausia buvo šalies vado saugumas.

Tuo besirūpinanti saugumo struktūra buvo tiesiogiai pavaldi pačiam diktatoriui ir vadinosi Asmeninio saugumo ministerija. 100 tūkst. jos darbuotojų buvo kariškiai ir visi jie - nuo valytojo iki generolo - turėjo užtikrinti saugumą kiekvieno pastato, kur tik apsilankydavo Kim Il Sungas, taip pat rūpintis jo automobiliais bei vilomis.

Kai šalies vadas leisdavosi į keliomę, jie privalėjo patikrinti kiekvieną ryžio grūdelį, kuris atsidurdavo Kim Il Sungo lėkštėje, o arbatos jam įpildavo pačios jauniausios ir gražiausios padavėjos. Tuo metu paprastiems kone badaujantiems korėjiečiams buvo aiškinama, kaip svarbu kukliai gyventi ir kiekvienas gyventojas žinojo garsiąją vado frazę: "Jei mano tauta voliojasi dulkėse, tai ir aš jose voliosiuosi."

Pomėgiai kaip Džeimso Bondo

Vėliau Kim Jong Ryuliui buvo patikėta rūpintis diktatoriaus automobilių, kurių jis turėjo beveik tūkstantį, technine priežiūra. Garaže stovėjo ir ypatinga prabanga pasižyminčių mašinų: "Mercedes 600", "Lincoln", "Cadillac", liukso klasės "Citroen". Kartais Kim Jong Ryulis gaudavo paliepimą į "Mercedes Pullman" nakčiai įmontuoti lovą, arba garantuoti, kad automobilis važiuodamas nekels nė menkiausio triukšmo. Tada jis su kitais mechanikais automobilį išardydavo ir kiekvieną jo detalę apvyniodavo guma, oda arba minkšta medžiaga.

Siekiant patenkinti kitas diktatoriaus užgaidas, Kim Jong Ryulis ir kiti inžinieriai buvo siunčiami į Europą, kad ten nupirktų įvairių daiktų ir buitinės technikos. Pirmenybė buvo teikiama Austrijai, kur jie pirkdavo delikataus sekimo priemonių, paauksuotų ginklų, kategoriškai Šiaurės Korėjoje draudžiamų aukštųjų technologijų prekių, taip pat milžiniško dydžio staltiesių, plytelių ir kilimų.

Kim Il Sungui patiko Džeimso Bondo stiliaus daiktai, pavyzdžiui, aparatas pirštų atspaudams sulyginti arba įrenginys, registruojantis širdies plakimą per atstumą, net per sieną, taip pat pasislėpusį žmogų aptinkantys aparatai. Kartą Kim Jong Ryuliui buvo liepta nupirkti kuprinę su joje įmontuoju reaktyviniu varikliu, padedančiu peršokti per aukštą sieną, tačiau tokio daikto jam niekur nepavyko rasti.

Net keturis penktadalius visų Europoje perkamų daiktų sudarydavo prabangos prekės. Kim Il Sungo ir jo šeimos narių visų namų stogai buvo dengti Korėjoje pagamintomis medžiagomis. Visa kita - šviestuvai, langai, baldai, techninė įranga buvo pirkta Austrijoje.

Kadangi Austrijos bankai už Šiaurės Korėjos bankus negarantavo, visos prekės būdavo perkamos už grynuosius. Pinigai buvo atvežami lagaminuose. Kim Jong Ryulis sužinojęs, kiek jam reikės mokėti už išsirinktas prekes, parvažiuodavo į tėvynę, iš ten grįždavo į Austriją nešinas banknotų prikimštais lagaminais. Kadangi jis turėjo diplomatinį pasą, jo bagažas nebuvo tikrinamas. Vienu metu jis galėdavo atsivežti tik 400 tūkst. dolerių. Nors tokios sumos dažnai neužtekdavo, daugiau banknotų į lagaminus tiesiog netilpdavo.

Pirkimo operacijų Kim Jong Ryulis imdavosi apsistojęs Šiaurės Korėjos ambasadoje Vienoje. Savo partneriams europiečiams jis ir jo kolegos pateikdavo vizitines korteles, kuriose buvo parašyta, kad jie yra "Korea Machinery General Company" atstovai. Iš tiesų tai buvo fiktyvi bendrovė, už kurios nugaros stovėjo Šiaurės Korėjos prekybos ministerija.

Aistra delikatesams

Kartais Kim Jong Ryuliui tekdavo tik vertėjo vaidmuo, pavyzdžiui, tada, kai į geriausias Vienos kulinarijos mokyklas buvo pasiųsta mokytis Šiaurės Korėjos virėjų delegacija. Kim Il Sungui ir jo šeimai nebuvo per brangaus delikateso, nors tuo metu Šiaurės Korėjos gyventojai buvo mokomi, kad valgyti du kartus per dieną yra ne tik naudinga, bet ir teisinga.

Pomėgį skaniai pavalgyti iš savo tėvo paveldėjo ir dabartinis šalies vadovas Kim Jong Ilas. Tik jis mėgo išgerti daug daugiau, nei jam rekomendavo gydytojai, be to, noriai leido laiką gražių moterų draugijoje, nors oficialiai buvo teigiama, kad jam labiausiai patinka lankytis kariniuose daliniuose. "Hennessy" konjako gamintojai patvirtino, kad Kim Jong Ilas, kol jo nebuvo ištikęs insultas, kasmet išleisdavo pusę milijono dolerių šios markės konjakui. Paskui jam teko konjaką pakeisti raudonuoju "Bordeaux" vynu. Specialiai Kim Jong Ilui yra įkurtas Ilgo gyvenimo institutas, kurio uždavinys - aprūpinti tautos vadą geriausiu maistu.

Ilgą laiką buvęs tokios prabangos liudininkas, kai visa tauta alko ir skurdo, Kim Jong Ryulis 1994 metais, kai jam sukako 59-eri, ryžosi pabėgti iš Šiaurės Korėjos. Jis iš anksto išsinuomojo butą Vienos priemiestyje, atsidarė banke sąskaitą ir kai dar kartą buvo išsiųstas į Vieną apsipirkti, atėjus laikui važiuoti namo, pasakė, kad pamiršo akinius, ir pradingo.

Jis ir šiandien tebegyvena Austrijoje ir bijo, kad jo nesurastų specialiosios Šiaurės Korėjos tarnybos. Apie įvykius tėvynėje Kim Jong Ryulis sužino žiūrėdamas Vakarų televizijų laidas. Pabėgėlis tikisi sulaukti dienos, kai nekenčiamas režimas žlugs, ir jis galės grįžti į tėvynę.

Parengė Rima KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"