TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vienintelis prieš Krymo aneksiją balsavęs Dūmos narys: rusai yra europiečiai

2015 04 27 19:00
Ilja Ponomariovas.  Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

2014 metų vasarį socialdemokratų partijos narys, atstovaujantis Novosibirsko miestui Ilja Ponomariovas buvo vienintelis Dūmos deputatas balsavęs prieš Krymo aneksiją. Oficialiai mandatas jam priklauso ir šiandien, nors į Rusiją nėra įleidžiamas. 

Po pasaulį keliaujantis ir JAV nemažai laiko praleidžiantis Rusijos opozicijos atstovas buvo vienas iš protestų prieš Vladimirą Putiną po 2011 metų rinkimų lyderių, o 2012-aisiais valdančiąją „Vieningosios Rusijos“ partiją išvadino „sukčiais ir vagimis“. Nuo 2007 metų Dūmoje dirbantis I. Ponomariovas savo pažiūras apibūdina kaip liberalaus komunisto, kuriam įtaką padarė Karlo Marxo bei Vladimiro Lenino raštai.

Prie naftos koncerno „Jukos“ įkūrimo prisidėjęs verslininkas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute kalbėjo apie saugumą regione bei Rusijos opoziciją, pasikeitus geopolitinei situacijai. Rusijos santykiai su Ukraina ar Baltijos šalimis, anot jo, nėra vietinės reikšmės problemos, o svarbios pasauliniu mastu. Iki šiol, kaip teigia I. Ponomariovas, gyvenome pasaulyje, kuriame dėl įtakų ribų Jaltos konferencijoje susitarė Winstonas Churchillis, Josifas Stalinas, Franklinas D. Rooseveltas, tačiau dabar situacija keičiasi.

Agresijos Ukrainoje palaikymas – iš poreikio pergalėms

Nepaisant to, kad Ukrainos klausimas Rusijoje jautrus, mat dauguma rusų ten turi giminių, ir paties I. Ponomariovo šeimos dalis iš ten atvykusi, visuomenėje manoma, kad Ukrainoje kovojama su fašistais. Taip yra todėl, pasakoja I. Ponomariovas, kad Rusijos elitas perskaitė garsiąją 1997 metų JAV politiko, politologo Zbigniewo Brzezinskio knygą „Didžioji šachmatų lenta“. Joje rašoma, kad Ukraina – geopolitinis atspirties taškas, padedantis transformuoti Rusiją. Pasak Dūmos deputato, konspiracijų teorijas mėgstantys rusai dėl to teigia, kad Ukrainoje kovojama su amerikiečiais, neva vadovaujančiais Kijevo chuntai.

Apklausų duomenimis Rusijos prezidento politiką palaiko apie 85 proc. gyventojų, tačiau I. Ponomariovo nuomone, pati V. Putino asmenybė iš tiesų nėra tokia svarbi, mat uždavus klausimą apie balsavimą už jį kituose rinkimuose, palaikymas sumažėja iki 50-55 proc. „Tai reiškia, kad žmonės palaiko ne Putiną, o karą Ukrainoje“, – teigia jis. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad net jaunoji karta linksta manyti, kad tęsia senelių darbą kovoje su fašizmu. I. Ponomariovo teigimu, vyresnioji ir jaunesnioji kartos jaučia didelį pažeminimą, nes nuo Sovietų Sąjungos žlugimo nebuvo kuo didžiuotis. „Rusijos pergalės Ukrainoje leidžia žmonėms atgauti kilnumą, – aiškina jis. – Mes ne užkariautojai, o išlaisvintojai“. Per televiziją diegiama žinia, kad Ukrainoje daromi geri dalykai, kad Rusija didinga. Pasak Vilniuje viešinčio Dūmos deputato, vieną dieną rusai supras, kad tikroji realybė ir ta, kuri matoma per televizoriaus ekraną, skiriasi, tačiau tai dar gali užtrukti.

Anot jo, diena, kai žlugo Sovietų Sąjunga, buvo 1986 metų balandžio 26 dieną. Po Černobylio avarijos žmonės pamatė, kad valdžia negeba suvaldyti situacijos. „Neišvengiamai taip nutiks ir dabartinėje Rusijoje“, – kalba Rusijos opozicijos atstovas, pažymėdamas, kad revoliucijas visuomet sunku numatyti. – Pokyčiai vyks, kai žmonės supras skirtumą tarp tikrovės ir to, kaip ji vaizduojama žiniasklaidoje. Situacija labai pavojinga, nes tai suprantame ne tik mes, bet ir elitas Kremliuje. Vienintelis kelias – vis didinti savo statymus, kaip žaidžiant pokerį“.

Europai Ukraina nerūpi

Pasak I. Ponomariovo, Kremlius mano, kad Vakarai nekompetentingi ir nebe tokie susitelkę kaip Šaltojo karo metais. Rusijoje suprantama, kad Europos šalys rūpinasi savo vidinėmis problemomis, o tuo kas vyksta Ukrainoje susidomėjusios tik Baltijos šalys, Lenkija. Vokietijoje daugybė darbo vietų priklauso nuo ekonominio bendradarbiavimo su Rusija, kalba politikas, retoriškai klausdamas, kiek jų priklauso nuo ryšių su Ukraina. Pasak jo, Europa neturi paskatų kištis į Ukrainos krizę.

Vasario mėnesį vykusias keturšales Minsko derybas jis vadina „viešųjų ryšių kampanija“, naudinga visiems dalyviams, tačiau nedavusia jokių rezultatų, mat ginklai nesudėti: A. Merkel parodė socialdemokratams, kad tapo taikdare, P. Porošenka pasirodė kaip taikos prezidentas, o V. Putinas pademonstravo esą nori kalbėtis, naudos išpešė net A. Lukašenka, mat Minskas tapo it kokia naująja Ženeva.

Baltijos valstybių nepuls

„Žmonės nuolat klausia, kada Putinas užims Baltijos valstybes. Aš abejoju, kad taip bus. Prisimenu Sovietų Sąjungos žlugimą, kai dauguma rusų nenorėjo prarasti ukrainiečių, baltarusių, tačiau Baltijos valstybės laikytos europietiškomis, kitokiomis, ne mūsų. Jų atžvilgiu imperialistinių užmačių nebuvo“, – kalba I. Ponomariovas, pridurdamas, jog vis dėlto situacija nėra saugi. Pasak jo, Krymo aneksijos efektas pasibaigs, reikės naujų pergalių ir nauju žygdarbiu gali tapti koridorius iki Gdansko. Tam nereikia sukilėlių Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje, galima suorganizuoti pačios Rusijos teritorijoje.

Dūmos deputato teigimu, gali būti kuriami proseparatistiniai judėjimai Kaliningrade, norintys prisijungti prie Vokietijos, pastarajai Rusija imtų grasinti. Vokietija siektų išvengti konfrontacijos ir nebūtų įgyvendintas 5-asis NATO straipsnis, kuriuo teigiama, kad vienos ar kelių aljanso narių užpuolimas laikomas visų užpuolimu ir nedelsiant teikiama pagalba, įskaitant karinės jėgos panaudojimą. „Tai būtų paskutinė NATO kaip karinio aljanso diena“, – teigia politikas, pridurdamas, kad V. Putinas pristatytų tai kaip savo pergalę ir išlaikytų Rusijos visuomenės palaikymą, net jei ekonomika vis labiau smunka.

Rusai – europiečiai

„Putinas nėra imperialistas, jis verslininkas. Jo paskatos – užsitikrinti sau paramą ir kuo ilgiau išsilaikyti valdžioje, kad toliau galėtų išnaudoti valstybės išteklius“, – sako I. Ponomariovas. Pavojingu jam atrodo dalies Rusijos opozicijos apsigavimas, kad vyksta kova tarp rusofiliškų, ortodoksų ir europinių vertybių: „Putinas bando save pristatyti tikresniu europiečiu už pačius europiečius, kurie išdavė europines vertybes su LGBT judėjimais ir leidimu Vakaruose įsitvirtinti islamistams . Putinas sako, kad jis yra paskutinė viltis Europai išlikti – baltai ir krikščioniškai“. Kaip teigia I. Ponomariovas, būtent dėl to Rusijos prezidentas bendradarbiauja su dešiniaisiais Prancūzijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Nyderlanduose, Bulgarijoje.

„Tikrai manau, kad netolimoje ateityje V. Putino neliks. Mūsų ateitis glūdi didelėje krikščioniškoje europinėje vienybėje. Žinoma, kad rusai yra europiečiai. Užtenka pažiūrėti į veidrodį – juk ne kinai. Jei norime, kad mūsų civilizacija išliktų ir būtų konkurencinga pasauliniu mastu, vienintelis kelias – vienybė tarp Europos, Amerikos, Rusijos. Tokia sąjunga yra visiškai natūrali, tačiau, kad tai įvyktų, reikia sinchronizuoti savo vertybes. Tai reikia daryti jau dabar“, – kalba jis. Pasak Dūmos deputato, pasikeitimai Rusijoje yra įmanomi ir net tikėtini greitu metu. „Šansai dideli, kad netrukus įvyks nekonstitucinis valdžios pasikeitimas“ – sako I. Ponomariovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"