TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vienybė nepanaikino skirtumų

2010 10 02 0:00
A.Merkel - viena įtakingiausių pasaulio politikių.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vokietija suvienyta jau 20 metų, tačiau rytinė buvusi komunistinė jos dalis vis dar atsilieka, nors jai atgaivinti ir metami milijardai. Ten gyvenimo lygis kur kas žemesnis, didelis nedarbas.

Sekmadienį Vokietija minės susivienijimo dvidešimtmetį, tačiau ekonomiškai galinga ir pasaulyje įtakinga šalis dar neįveikė skirtumų tarp kapitalistinės vakarinės ir buvusios komunistinės rytinės dalies.

"Susijungusi Vokietija įgyvendino didžių dalykų", - šventei artėjant džiūgavo vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere ir pridūrė, kad "žmonės iš vakarų ir rytų gali didžiuotis tuo, ką pasiekė drauge."

"Mumis stebisi visas pasaulis", - šaukė dienraštis "Bild", liaupsindamas suvienytos Vokietijos laimėjimus: stipriausia Europos ekonomika demonstruoja puikų augimą, mažą nedarbą ir klestintį eksportą.

Rytų Vokietijoje užaugusi gerbiama kanclerė Angela Merkel yra viena svarbiausių žaidėjų Europos ir pasaulio arenoje. Vokietija siekia nenuolatinės vietos Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, palengva atsikratydama skausmingos istorijos vaidina vis didesnį vaidmenį Afganistane, o neseniai atliko reidą Baglane - pirmą po Antrojo pasaulinio karo tokio tipo operaciją.

Visa tai byloja suvienytos Vokietijos sėkmę, tačiau giluminiai skirtumai ir socialinis atotrūkis neišnyko.

Nežino, ką švęsti

Nors iš vakarų į rytus ir mesta 1,4 mlrd. eurų, buvusi komunistinė šalies dalis vis dar atsilieka, ten nedarbas beveik dvigubai didesnis, o gyvenimo lygis kur kas prastesnis. Kai kurie ekspertai teigia, kad Rytų ir Vakarų Vokietijos susiliejimas tiesiog nevyksta - jeigu norima susiliejimo, atsiliekantysis turi bėgti greičiau, tačiau rytų vokiečiai to nedaro.

Rytų Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP), kuriuo paprastai matuojamas gyvenimo lygis, siekia tik 65,8 proc. vakarų BVP. Nė viena iš 30 didžiausių Vokietijos kompanijų neturi būstinės rytuose, o šešios Rytų Vokietijos provincijos atsidūrė tarp septynių blogiausiai plėtojančiųjų ekonomiką. Nuo Berlyno sienos žlugimo Rytų Vokietiją paliko 3 mln. vokiečių - ieškodami darbo jie persikėlė į kitą buvusios sienos pusę.

Reikia pripažinti, kad ne viskas taip niūru - gyvenimo lygis nuo 1990 metų Rytų Vokietijoje tikrai pagerėjo, o nedarbas sumažėjo. Tačiau tik mažiau nei pusė vokiečių (46 proc.) šį susivienijimą vertina pozityviai.

Brandenburgo, Berlyną supančio regiono, kuris priklausė Rytų Vokietijai, premjeras Matthias Platzeckas sukėlė nemenką audrą pareiškęs, kad vakarai aneksavo rytus - jis pavartojo žodį "Anschluss". Pasak M.Platzecko, susijungimas pradėjo Rytų Vokietijos "deindustrializaciją". "Daugeliui mūsų ši diena nekelia gerų minčių. Nežinau, ką švęsti", - sakė jis.

Skeptikai sutinka, kad kol kas rytai nepasivys vakarų, o Rytų Vokietija dar ilgus dešimtmečius bus atsilikęs regionas.

Hansas Dietrichas Genscheris, buvęs Vakarų Vokietijos užsienio reikalų ministras ir aktyvus Vokietijos suvienijimo dalyvis, mano kitaip: "Negalima pernakt pakeisti palikimo, kurį paliko 40 metų valdę komunistai, - padaryta jau daug, be to, niekas nesakė, kad kelias bus rožėmis klotas."

Šiupininė ir šašlykas

Atsikratyti sovietinių įpročių, pasirodo, ne taip ir lengva. Jų turi net pati Vokietijos vadovė. Neseniai A.Merkel prisipažino, kad vis dar kaupia maisto ir valymo priemonių atsargas. Šitaip ji buvo įpratusi per 35 gyvenimo komunistinėje Vokietijoje metus. Berlyno spaudai kanclerė sakė iki šiol negalinti atsikratyti šių įpročių. "Aš vis dar perku ką nors, kas pakliūva į akis, net jei man to iš tikrųjų nereikia. Tai giliai įsišaknijęs įprotis, ateinantis iš tų laikų, kai prekių deficito sąlygomis buvo galima įsigyti tik tai, kas buvo, ir tik tada, kai buvo."

Vokietijos vadovė, gaunanti 303 tūkst. eurų metinę algą, ir valgyti mėgsta tai, kas buvo įprastas rytų vokiečių racionas. "Ypač mėgstu šiupininę, lečą ir šašlyką", - sakė ji. Kai Vokietijos susivienijo, A.Merkel dar ilgai negalėjo priprasti sakyti "prekybos centras" vietoj "universalinė".

Apskritai kanclerė teigiamai vertina Vokietijos susijungimo rezultatus. 1990 metais viskas buvo labai aišku: žmonės nenorėjo laukti arba rinktis kokį nors trečiąjį kelią. "Jie norėjo vokiečių vienybės. Tai buvo svarbiausias politinis tikslas, kurį mes įgyvendinome", - sakė A.Merkel.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"