TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Viešoji nuomonė kontroliuoja bulvarinę spaudą

2011 07 29 0:00
P.Studeris mano, kad Šveicarijoje vyrauja kitokia kultūra nei Didžiojoje Britanijoje.
Užsienio spaudos nuotrauka

Telefonų klausymosi skandalas Didžiojoje Britanijoje paskatino diskusijas dėl santykių tarp žiniasklaidos ir politikos bei privatumo pažeidinėjimo visame pasaulyje. Šveicarijoje manoma, kad politika ir žiniasklaida turi veikti skirtinguose laukuose. Šios šalies portalas "swissinfo.ch" paskelbė interviu su buvusiu Ciuricho dienraščio "Tages - Anzeiger" ir Šveicarijos viešojo televizijos kanalo SF vyriausiuoju redaktoriumi Peteriu Studeriu, kuris 2001- 2007 metais vadovavo ir Šveicarijos spaudos komisijai. Jis galėtų būti įdomus ir LŽ skaitytojams.

- Ar Šveicarijoje galėtų įvykti kas nors panašaus į pasiklausymo skandalą Didžiojoje Britanijoje?

- Tokia forma ne, nes tai užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Telekomunikacijos bendrovės garantuoja saugumą ir klausytis telefonų neįmanoma. O Didžiojoje Britanijoje tai pasirodė labai lengva.

- Didžiojoje Britanijoje bulvarinė spauda daro didelę įtaką visuomenei ir politikai. Ar Šveicarijoje taip pat?

- Ir Šveicarijos sensacijų ieškantys leidiniai gana įtakingi, nes "Blick" ir "SonntagsBlick" turi daugiausia skaitytojų, tačiau tikrai ne tiek, kiek Didžiojoje Britanijoje. Čia bulvarinė spauda atsirado jau XIX amžiaus viduryje, o Šveicarijoje pirmasis bulvarinis laikraštis pasirodė tik 1959 metais.

- Tačiau ar šveicarų požiūris į garsenybių gyvenimo viešinimą toks pat kaip britų?

- Buvo atvejų, kai visuomenė labai kritiškai sureaguodavo į ekstremalų kišimąsi į kitų žmonių gyvenimą. Kai prieš devynerius metus šveicarų ambasadorių ėmė agresyviai atakuoti "Blick" ir "SonntagsBlick", sukilo ne tik kiti laikraščiai, bet ir daug prenumeratorių bei reklamos davėjų. "Blick" teko pirmajame puslapyje išspausdinti atsiprašymą. Manau, visuomenė nėra linkusi peržengti tam tikro viešumo barjero, na, o Šveicarijos spaudos komisija yra pareiškusi nemažai papeikimų.

- Ar Šveicarijos spaudos komisija turi sankcijų, kurias galėtų pritaikyti kraštutinio kišimosi atveju?

- Ne. Ji tik gali paskelbti savo išvadas, nurodydama atsakingus asmenis. Manau, kad komisijos išvados gana plačiai skaitomos, ypač žiniasklaidos, nors kol kas komisijai sunku priversti kaltininkus išspausdinti jos išvadas. Šiuo požiūriu drausmės trūksta.

- Ar pasitaikė tokių atvejų, kai žurnalistai naudojosi privačių detektyvų paslaugomis arba mokėjo už informaciją?

- Nors tai labiau būdinga Didžiajai Britanijai, manau, kad tokių atvejų pasitaikė ir Šveicarijoje. Neseniai du broliai taksistai buvo apkaltinti keleivės išprievartavimu. "Blick" paskelbė, kad jų kaltė patvirtinta, nors taip nebuvo. Pasirodė, kad policija suklydo ir pateikė reporteriui netikslią informaciją. Tačiau tai nebuvo toks elgesys kaip Ruperto Murdocho laikraščiuose.

- Kiek Šveicarijoje žiniasklaidos savininkai daro įtakos politinei klasei ir viešoms diskusijoms?

- Buvo bandymų paveikti politikus, ypač kai tai paliečia žiniasklaidos bendrovių interesus reklamos srityje. Tačiau daryti tokią įtaką kaip Didžiojoje Britanijoje, manau, neįmanoma. Turime dvi bendroves "Tamedia" ir "Ringier", kurioms priklauso didžioji dalis leidinių, tačiau jos niekada nesistengtų remti vienos politinės partijos, kaip tai darė R.Murdochas. Apie tai tuoj pat būtų imta viešai kalbėti ir likusi žiniasklaida užsipultų taip darančiuosius. Tiesiog Šveicarijoje vyrauja kitokia kultūra.

- Kokią pamoką galėtų išmokti Šveicarijos žiniasklaida iš įvykių Didžiojoje Britanijoje?

- Žiniasklaida supranta, kad turi veikti labai atsargiai ir kad abipusė įtaka tarp politikų ir žiniasklaidos atstovų turi būti neprievartinė. Vyrauja įsitikinimas, jog politika ir žiniasklaida turi veikti nepriklausomai. Taip pat susiklostė bendra nuomonė, jog nereikia naujų įstatymų, kurie varžytų žiniasklaidą, nes tai galėtų pakenkti sveikai opozicijai.

Šveicarijoje elektroninė žiniasklaida reguliuojama iki tam tikro lygio ir stengiasi likti nešališka. Tačiau šiuo požiūriu spauda nėra reguliuojama, ir, manau, taip bus ir toliau. Yra Etikos kodeksas, prižiūrimas Spaudos komisijos. Labai įdomu, kiek mes remsimės tradicijomis, kad ir toliau jo laikytumės.

 

Vertė KRISTUPAS VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"