TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vilniuje paaiškės Rytų partnerystės ateitis

2013 09 03 6:00
Į Vilniuje vyksiantį susitikimą Rusija žvelgia su nerimu: kiek dar posovietinės erdvės šalių panorės suartėti su Europa? Reuters/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) glaudesnių santykių su buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis priemonė - Rytų partnerystė - atsidūrė permainų kryžkelėje. Daugelis politikų ir diplomatų viliasi, kad lapkričio pabaigoje Vilniuje vyksiančiame susitikime paaiškės, kokios valstybės priartės prie Europos.

Ar Ukraina su ES pasirašys Asocijuotos narystės ir laisvosios prekybos sutartį? Ar Bendrija parafuos asociacijos susitarimus su Gruzija, Armėnija ir Moldova? Kaip keisis ES politika nedemokratinių valstybių Baltarusijos ir Azerbaidžano atžvilgiu? Ar Bendrija sušvelnins sankcijas Aliaksandro Lukašenkos valdomai Baltarusijai? Kaip į tai reaguos Rusija?

Daugelis šių klausimų iškyla prieš lapkričio 28 ir 29 dienomis Vilniuje vyksiantį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą. Lietuvos diplomtai viliasi, kad jis bus sėkmingas Bendrijai pirmininkaujančiai valstybei ir prie Europos priartėti bandančioms Rytų partnerystės šalims.

Vilniuje laukia dideli iššūkiai

Į Vilniuje vyksiantį susitikimą Lietuvos didžioji kaimynė Rusija žvelgia su nerimu. Ji nenori prarasti įtakos „artimajame užsienyje“, todėl glaudesni Rytų partnerystės valstybių santykiai su Europa jai kelia galvos skausmą. Rusija šioms valstybėms siūlo meduolį – Eurazijos sąjungą. Pasak Rusijos diplomatų, narystė šioje sąjungoje „artimojo užsienio valstybėms“ būtų ekonomiškai naudingesnė nei asociacijos susitarimai su Europos Sąjunga.

„Rusija nenori, kad Rytų partnerystės valstybės priartėtų prie Europos. Tam ji priešinasi visomis priemonėmis. Tačiau toks pasipriešinimas gali nueiti perniek, jeigu per susitikimą Vilniuje bus pasiekta reikšmingų rezultatų“, - sakė Gento universiteto Europos Sąjungos centro analitikas Hrantas Kostanyanas.

“Vilniuje per susitikimą turėtų būti žengtas svarbus žingsnis diferenciacijai tarp šešių Rytų partnerystės valstybių, - teigė už Europos kaimynystės politiką ir Rytų partnerystę atsakingas Bendrijos komisaras Štefanas Fule. - Jame gali padidėti atskirtis tarp Rytų partnerystės branduolio ir periferijos valstybių.“

Bendrijos komisaro nuomonei pritaria ir H.Kostanyanas. Jis mano, kad per susitikimą Vilniuje branduolio valstybės - Ukraina, Armėnija, Gruzija ir Moldova - žengs žingsnį Europos link. „ES svarbiausiu laimėjimu taptų Asocijuotos narystės ir laisvosios prekybos sutartis su Ukraina bei asociacijos sutarčių su Armėnija, Gruzija ir Moldova parafavimas. Šios valstybės perimtų daugelį Bendrijos teisyno: ES sutartis, direktyvas, reglamentus, deklaracijas ir rezoliucijas. Tai reikštų, kad priimdami įstatymus Rytų partnerystės branduolio šalių parlamentarai turėtų atsižvelgti į Bendrijos teisę“, - sakė H.Kostanyanas.

Eksperto nuomone, po susitikimo Vilniuje Baltarusija ir Azerbaidžanas nepriartės prie ES. "Baltarusijai ir Azerbaidžanui prie Europos priartėti trukdo demokratijos trūkumas. Baltarusija jau daugelį metų yra valdoma autoritaro A.Lukašenkos, ir Bendrija jai taiko sankcijas. Naftos turtingas Azerbaidžanas taip pat nenori žengti demokratijos keliu. Jo lyderiui Ilhamui Alijevui ES atrodo pernelyg tolima ir per daug besikišanti į šalies politinį gyvenimą", - teigė H.Kostanyanas.

Trys scenarijai

Po Vilniaus susitikimo galimi trys scenarijai: minimalistinis, vidurinis ir maksimalistinis. Pagal minimalistinį scenarijų Armėnija, Gruzija, Moldova ir Ukraina turėtų laipsniškai priimti ir įgyvendinti ES teisės aktus, normas ir standartus. Tai leistų kiekvienai šaliai džiaugtis ES vidaus rinkos teikiama nauda. Be to, su Bendrijos pagalba šios šalys galėtų pertvarkyti savo ekonominę ir politinę sistemą.

Pagal vidurinį scenarijų pagrindinės Rytų partnerystės valstybės glaudžiau bendradarbiautų su ES bei tarpusavyje. Jos galėtų ne tik taikyti naujas taisykles ir normas, bet ir įgyvendinti Rytų Europos laisvosios prekybos susitarimą. Dėl šio susitarimo vyktų glaudesnė prekyba regione.

Maksimalistinis scenarijus Rytų partnerystės branduolio valstybėms suteiktų narystės ES perspektyvą. Nors tam nėra teisinių kliūčių, toks scenarijus mažai tikėtinas. Ukrainos, Gruzijos, Armėnijos ir Moldovos narystę remia Baltijos šalys, Lenkija, Rumunija ir Čekija, o Pietų Europos valstybėms (Prancūzijai, Ispanijai, Portugalijai) Rytų partnerystės šalių narystė Bendrijoje atrodo ne tokia naudinga. Kadangi naujoms narėms priimti reikia vieningo sutarimo, naivu tikėtis, jog visos ES valstybės norės, kad Bendrija išsiplėstų į Rytus.

Susitikimas Vilniuje parodys, ar pavyks Rytų partnerystės šalims labiau priartėti prie Europos, ar joms dar teks pasitempti.

Euobserver.com, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"