TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vilnius - Baltijos mados centras

2011 08 11 0:00
Vilniuje gražiausia lauko kavinė - "Tores".
Alinos OŽIČ nuotrauka

Sakoma, iš šalies geriau matyti. Ką iš pradžių pastebi pirmą kartą trijų Baltijos valstybių sostinėse apsilankę Šveicarijos dienraščio "Neuer Zuercher Zeitung" žurnalistai? Ogi visai ne tą, ką mes patys jiems parodytume.

Nors bendra praeitis matoma visose trijose Baltijos valstybėse, kultūros skirtumai dideli. Gal todėl dažnas latvis, estas ar lietuvis nemėgsta kolektyvinio šalių apibrėžimo - Baltijos valstybės. Apsilankęs viduramžių Taline, jugendo stiliaus Rygoje ir barokiniame Vilniuje pajunti visiškai skirtingą atmosferą.

Ekonomiškai didžiausias ir svarbiausias Baltijos miestas - Ryga. Kadaise buvusį Hanzos miestą kūrėjai apdainavo kaip vietą aukso kampais ir sidabro kraštu. 1997 metais UNESCO Rygos senamiestį, jo jugendo stiliaus kvartalą, klasikinius rusiškus medinius namus, savo mokyklą ir bažnyčią turintį darbininkų kvartalą tarp Talino ir Valmieros gatvių paskelbė pasaulio kultūros paveldu. Tai tikras muziejus po atviru dangumi.

Šiuo metu čia įgyvendinama nemažai ambicingų statybos projektų: viename Dauguvos krante kyla modernūs koncertų rūmai ir nauja nacionalinė biblioteka. Milžiniško ledkalnio formos biblioteka turėjo būti baigta dar 2008 metais, tačiau Latviją ypač skaudžiai palietus krizei darbai buvo laikinai nutraukti. Tikimasi, kad prestižinis objektas bus baigtas statyti iki 2015-ųjų. Pernai pagaliau pradėti statyti 2000 vietų koncertų rūmai.

Talinas iki 1918 metų vadintas Reveliu. Legenda byloja, kad kadaise nuo aukštos pilies sienos nukrito stirna. Iš to kilo senojo Hanzos miesto pavadinimas, atitinkantis vokišką žodį "Rehfall" (stirnos kritimas). Prekybos ryšiais su Liubeku susijęs Talinas nuo 1295 metų priklausė Hanzos sąjungai ir buvo laikomas Baltijos prekybos mazgu. Miestą įkūrė vokiečių ordinų riteriai ir pirkliai. Aukščiausias miestiečių sluoksnis kalbėjo vokiškai, iki 1885 metų vokiečių kalba buvo mokoma mokyklose ir vartojama įstaigose. Pavadinimas "Talinas" atsirado, kai Estiją 1238 metais užkariavo danai. "Taani linn" estiškai reiškia danų pilis.

Estai dievina stilingą gyvenimo būdą ir šiuolaikinę techniką. Interneto pokalbių sistemą "Skype" išrado du estų programuotojai. Kone kiekviename Talino gatvės kampe be vargo galima nemokamai prisijungti prie interneto - savo arba viešuoju kompiuteriu. Pagrindinis Estijos įstatymas garantuoja nemokamą interneto prieigą. Už automobilių statymą ir autobuso bilietus mokama mobiliuoju telefonu, parlamente balsuojama spustelėjus pelės klavišą.

Šiuo metu Estijos skola siekia 8 proc. šalies bendrojo vidaus produkto ir sudaro dešimtąją euro zonos šalių vidurkio dalį. Nustatytas visiems vienodas 23 proc. mokestis vilioja užsienio investuotojus, ypač skandinavus. Daug jaunų estų vyksta dirbti būtent į Skandinaviją, nes ten atlyginimai kelis kartus didesni nei namuose, be to, nedarbas Estijoje viršija 10 procentų.

Vilnius, šiauriausias barokinis Europos miestas, tikra šventė akims. Praėjusio šimtmečio pradžioje dėl didelės žydų bendruomenės miestas buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale. Jame veikė 105 sinagogos, beveik pusė gyventojų kalbėjo jidiš kalba.

Ypatinga nuotaika viešpatauja gyvybingame amatininkų ir menininkų Užupio kvartale - jame vasarą verda alternatyvus gyvenimas, grafičiais išmargintose kavinukėse tvyro laisva ir nerūpestinga atmosfera. Čia yra, ko gero, gražiausia krašto sostinėje lauko kavinė "Tores" - joje vyksta įvairūs kultūros renginiai. Vilnius laikomas ir Baltijos mados centru. Dizainerė Ramunė Piekautaitė savo žaviais drabužiais išgarsino miestą toli už šalies ribų (apie Juozą Statkevičių šveicarai nėra girdėję, - red.).

Lietuviški patiekalai šveicarų žurnalistams pasirodė riebūs ir paprasti. Šaltibarščius jie kažkodėl pavadino "boršč" ir dar paminėjo nacionalinį lietuvių gėrimą "kvas".

 

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"