TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Viršūnių susitikime - prigesusios ambicijos

2012 12 14 6:00
A.Merkel Bundestage išdėstė, kokia bus Vokietijos pozicija ES viršūnių susitikime./AFP/Scanpix nuotrauka

Europos lyderiai mėgina nubrėžti glaudesnės ekonominės ir pinigų sąjungos "kelio žemėlapį", tačiau viršūnių susitikime stokojama ryžto daryti greitus sprendimus.

Dvi dienas Briuselyje (gruodžio 13 ir 14) Europos lyderiai tariasi dėl bendros bankų priežiūros ir glaudesnės ekonominės bei pinigų politikos, nors susitikimo išvakarėse Vokietijos kanclerė Angela Merkel prigesino didelius lūkesčius.

Berlyne uždarame susitikime su savo Krikščionių demokratų partijos parlamento nariais ji atskleidė esanti skeptiškai nusiteikusi dėl galimybių greitai susitarti, kad Europa judėtų glaudesnės ekonominės ir fiskalinės sąjungos linkme. A.Merkel nuomone, ES lyderiai turėtų sutelkti dėmesį į žingsnius, kuriuos realiai galima žengti per ateinančius šešis mėnesius, užuot siekus nubrėžti daug ambicingesnį "kelio žemėlapį" iki 2014 metų, kaip siūlo ES Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy.

Vis dėlto vakar A.Merkel gyrė finansų ministrų pasiektą susitarimą sukurti naują griežtesnės bankų priežiūros sistemą euro zonai. "Neįmanoma pervertinti to, kad euro zonos finansų ministrai praėjusią naktį susitarė dėl bendrojo bankų priežiūros mechanizmo teisinių gairių ir kontūrų", - sakė kanclerė. Šis susitarimas buvo pasiektas itin sunkiai, po 14 valandų trukusių derybų, ir nutiesė kelią viršūnių susitikimui priimti tolesnius sprendimus, kurie padėtų atgauti rinkų pasitikėjimą ir apsaugoti bendrus pinigus nuo finansų krizių ateityje.

Dalyvauti viršūnių susitikime į Briuselį išvyko ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Išvykdama ji sakė, kad "po krizės atsigaunančiai Europai būtini greiti ir efektyvūs sprendimai ekonomikos augimui ir stabilumui užtikrinti".

Daugiausia dėmesio dviejų dienų viršūnių susitikime skiriama vadinamajai bankų sąjungai, kuri apimtų bendrąją bankų priežiūrą ir atvertų galimybes europinėmis lėšomis tiesiogiai gelbėti bankus, neužkraunant įsipareigojimų vyriausybėms. Bankų sąjunga pirmiausia kuriama euro zonos šalims, bet prisidėti kviečiamos ir bendros valiutos neturinčios šalys. Kai kurios jų, pavyzdžiui, Švedija, nuogąstauja, kad, bankų priežiūrą patikėjus Europos centriniam bankui (ECB), ne euro zonos šalys bus ignoruojamos priimant sprendimus. Pagal naujausius siūlymus euro neturinčios šalys būtų atstovaujamos ECB priežiūros taryboje.

Lietuvos pareigūnai teigia, kad dėl galimo jungimosi į bankų sąjungą apsispręs tik tada, kai ši sistema realiai pradės veikti, o tai tikėtina ne anksčiau kaip po metų. Kai kurių pareigūnų teigimu, Lietuva į šią sistemą gali įsilieti įsivedusi eurą 2015 metais.

Bankų sąjungai labiausiai priešinasi Didžioji Britanija, ne euro zonos narė. Ji nesutinka, kad prižiūrėtojo vaidmuo būtų atiduotas ECB. Londonas yra pagrindinis ES finansų centras, ir Jungtinės Karalystės vyriausybė siekia išsaugoti Sičio vaidmenį, neleisti, kad jis ištirptų labiau integruotoje euro zonoje.

ES šalių ir vyriausybių vadovai taip pat tariasi, kiek įgaliojimų ateityje gali būti perduota Europos Komisijai kontroliuoti valstybių narių finansų ir ekonominę politiką.

Rengiant viršūnių susitikimo baigiamojo dokumento projektą H.Van Rompuy buvo priverstas jį keisti į mažiau įsakmų, kai pirmąjį variantą griežtai sukritikavo valstybių narių pareigūnai. Išbrauktos tokios frazės kaip "bendras sprendimų priėmimas" dėl nacionalinių biudžetų ir kai kurios kitos nuostatos. Vieno diplomato žodžiais, tie, kas tikėjosi "ambicingo projekto", bus nusivylę. Be to, šią krizę lydi tendencija "lyderiams veikti tik patiriant didelį spaudimą". ES finansų ministrų trečiadienio susitarimas dėl bendrojo priežiūros mechanizmo Europos bankams sukėlė vyriausybėms "kam pernelyg skubėti" pojūtį. Dar kitas ES pareigūnas sakė, kad susitarimas, jog ECB galėtų perimti priežiūros funkcijas nuo 2014 metų sausio 1 dienos, pagal ES standartus priimtas "kosminiu greičiu".

Reuters, BBC, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"