TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vis dar ant bedugnės krašto

2012 08 14 6:06
Gruzijos kariai rugpjūčio 8-ąją minint ketvirtąsias karo su Rusija metines. /AFP/Scanpix nuotrauka 

Po įkvepiančios Rožių revoliucijos ir gniuždančio karo su Rusija Gruzijos ateitis tebėra miglota.

Praėjus ketveriems metams po vadinamojo penkių dienų karo Gruzijai kylantys iššūkiai nemažėja. Artėjančius parlamento rinkimus gaubiančios politinės peripetijos diktuoja įvairiausius ateities scenarijus - nuo sektinos sėkmės iki suirutės, galinčios pakirsti valstybingumo pamatus.

Politinė kova su rusišku prieskoniu

Sakydamas kalbą per konflikto ketvirtųjų metinių minėjimą prezidentas Michailas Saakašvilis ne tik mėgino įkvėpti tėvynainius toliau stengtis mažinti skausmingus karo padarinius, bet ir sprendė politines problemas. Parlamento rinkimuose jo vadovaujamas Jungtinis nacionalinis judėjimas turės atlaikyti milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio partijos "Gruziniškas sapnas" spaudimą. 

Karinio konflikto atminimui skirtame televizijos pranešime M.Sakašvilis ir vėl užsiminė apie gresiantį Rusijos pavojų šalies valstybingumui, tik šįsyk organizuojamą pačių gruzinų rankomis. Nesunku atspėti, kad galvoje turimas politinis oponentas, kuris susikrovė turtus gyvendamas Rusijoje, o dabar švaistosi populistiniais pažadais siekdamas užkariauti gruzinų balsus. Kad tai jis gali padaryti, rodo jo milžiniškas turtas, viršijantis metinį visos Gruzijos biudžetą (6,4 mlrd., palyginti su 5,7 mlrd. JAV dolerių).

Nors visiškai akivaizdžių prorusiškumo bruožų B.Ivanišvilis ir jo partija nerodo, keli veiksniai verčia manyti kitaip. Pirmiausia, savo turtus B.Ivanišvilis susikrovė Rusijoje, kur verslas, politika ir kriminalinis pasaulis suaugęs kone į vieną kūną. Kaip teigia "Jamestown Foundation" analitikas Vladimiras Socoras, Kremlius leido B.Ivanišviliui kaupti turtus keletą pastarųjų metų, kol jis gyveno Gruzijoje, o dabar netgi suteikia galimybę sudaryti pelningus sandėrius parduodant įvairų turtą, o gaunami pinigai panaudojami labai brangiai ir ambicingai politinei kampanijai finansuoti. Nors ir vykdoma gana griežta teisinė kontrolė, suvaržyti milijardieriaus kampanijos kol kas nepavyksta, ką jau ir kalbėti apie milijonus, išleidžiamus lobistams Vašingtone ir Briuselyje.

Tai leidžia daryti keletą nemalonių prielaidų. Akivaizdu, kad Rusija, nors ir nesistengia aktyviai ir tiesiogiai veikti rinkimų proceso Gruzijoje, mato B.Ivanišvilio asmenyje galimybę pašalinti nekenčiamą M.Saakašvilį iš politinės arenos, todėl ir netrukdo jam prieš rinkimus stiprinti pajėgų. Pats B.Ivanišvilis irgi sėkmingai atakuoja prezidento silpnąją vietą - dažną demokratinių principų pamynimą. Prisidedant dosniai mokamiems lobistams, naivūs vakariečiai metasi kurti šiaudinių baidyklių ir iš tiesų ima abejoti Gruzijos demokratinės santvarkos veiksnumu. Tačiau ar tokie įtarimai tikrai pagrįsti?

Demokratija ant skustuvo ašmenų

Į šį klausimą galima atsakyti dvejopai, tačiau visų svarbiausia suvokti padėties kontekstą. Pirmiausia dera pripažinti, kad dabartinė Gruzija tikrai nėra ideali demokratija. Nors visi rinkimai, įvykę po Rožių revoliucijos 2003 metais, buvo laisvi ir demokratiški, Gruzija nėra idealiai vakarietiškus standartus atitinkanti demokratija. 

Šaliai nusimetus sovietinio raugo persmelktą politinio elito jungą, radikalių pokyčių poreikis buvo didžiulis. Reformų mastą galėtų parodyti kad ir toks faktas, kad kovojant su korupcija teisėsaugos institucijose buvo imamasi tokių drastiškų veiksmų, kaip tris mėnesius trukęs laikotarpis apskritai nesant kelių policijos, ypač garsėjančios įsišaknijusia korupcija.

Jauni, dažnai Vakaruose mokslus baigę M.Saakašvilio bendražygiai sukūrė naują Gruziją, kurioje korupcijos rodikliai neįtikimai maži, pažabotas nusikalstamumas, o sėkmingai liberalizuota ekonomika sudarė puikias sąlygas atsirasti palankiai verslo aplinkai - kaip ant mielių augančioms užsienio investicijoms ir naujiems verslo rūšims, nes Gruzijos teisinė bazė leidžia sukurti naują verslą vienomis lengviausių sąlygų pasaulyje.

Kita vertus, šie stulbinami rezultatai buvo pasiekti demokratijos suvaržymo sąskaita. Siekdama užtikrinti reformų tęstinumą M.Saakašvilio komanda naudojasi kone visagale Vidaus reikalų ministerija, o per šiuos parlamento rinkimus gudriai mėgins išsilaikyti valdžioje. Po jų Gruzija iš prezidentinės virs parlamentine valstybe, tad nenuostabu, kad rinkimus laimėjus Jungtiniam nacionaliniam judėjimui (tai labiausiai tikėtina) į svariausią politinį postą vėl sieks grįžti M.Saakašvilis.

Drauge visa tai bus mėginama padaryti išskirtinai skaidriai - per rinkimus laukiama rekordinio Vakarų stebėtojų antplūdžio, kurie garantuos taip reikalingą tarptautinį patvirtinimą, kad Gruzija puoselėja demokratijos idealus.

Kaip ir minėta, kontekstas šiuo atveju reiškia labai daug. Pirmiausia derėtų suvokti, kad šiuo metu Gruzija išgyvena laikotarpį, kurio dalinis atitikmuo galėtų būti pirmojo atkurtos nepriklausomybės dešimtmečio Lietuva. Tai ir Rusija, kategoriškai prieštaraujanti integracijai į Vakarų karines bei ekonomines struktūras, ir kova su nežabotu nusikalstamumu bei sunkus visuomenės aklimatizacijos procesas po liberalios šoko terapijos ekonomikoje. Vyresnės kartos žmonės tiesiog gali prisiminti, kokiomis priemonėmis buvo kovojama kad ir su organizuotu nusikalstamumu. Kaip pavyzdį galima pateikti susilpnintą nekaltumo prezumpcijos taikymą - iškilus reikalui kuo greičiau suimti kokį grupuotės vadeivą ji buvo traktuojama daug siauriau nei dabar ir nei reikalavo Europos Sąjungos teisės standartai.

Taigi skirtumas tik tas, kad Gruzijos padėtis dar sudėtingesnė. Rusija jai ne tik rodo politinį priešiškumą, bet ir akivaizdžiai kelia karinę grėsmę sutelkusi savo kariuomenę separatistinėse Gruzijos teritorijose Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. Neatsitiktinai ir per patį parlamento rinkimų kampanijos įkarštį, rugsėjį, už keliasdešimties kilometrų nuo Tbilisio vyks kariniai mokymai "Kaukazas 2012" - jų scenarijus traktuoja Gruzijos teritoriją tik kaip pereinamąjį kiemą.

Suprantama, kad M.Saakašvilis siekia visiško rinkimų teisėtumo patvirtinimo, idant opozicionieriai, jau dabar atvirai grasinantys protestais nesėkmingai susiklosčius rezultatams, neturėtų pagrindo kelti neramumus valstybėje, nes tuo galėtų pasinaudoti lyg netyčia po karinių pratybų netoliese užsilikę Rusijos kariai, kurie žengtų gilyn į Gruziją neva norėdami "užtikrinti stabilumą".

Vakarai, žvelgdami į nepavydėtiną Gruzijos padėtį, turėtų neapsigauti vaikydamiesi idealios demokratijos vaizdinių dėl savo išlikimo kovojančioje jaunoje valstybėje, nes kitu atveju "dar ne demokratija" gali paprasčiausiai tapti "jau ne demokratija."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"