TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vis dar ieško paslaptingo laivo

2014 10 22 6:00
Švedijos korvetė "HMS Visby" žvalgo teritorinius šalies vandenis. Reuters/Scanpix nuotrauka

Švedijos karinės jūrų pajėgos savaitės pradžioje suaktyvino įtartino užsienio povandeninio laivo paieškas savo vandenyse. Manoma, kad šis laivas priklauso Rusijai. Kokios galėtų būti Maskvos agresijos priežastys taikingoje Šiaurės Europoje?

Tiek Rusija, tiek Nyderlandai neigė, kad į Švedijos teritorinius vandenis įsibrovęs laivas jiems priklauso. Švedijos ministras pirmininkas Stefanas Loefvenas per spaudos konferenciją Helsinkyje sakė, kad yra sustiprėjęs tiek Rusijos, tiek NATO karinis aktyvumas

Augant susirūpinimui dėl grėsmių, kurias Ukrainos krizė kelia Europos saugumui, povandeninio laivo medžioklė Švedijoje padidino įtampą Baltijos jūros regione. Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, kad atidžiai stebi įvykius Švedijos teritoriniuose vandenyse. „Tai gali tapti iš esmės saugumo padėtį visame Baltijos jūros regione keičiančiu veiksniu“, – nurodė jis sekmadienį.

Įtaria Rusiją

Vakar toliau spėliota, kur galėtų būti paslaptingasis laivas. Ginkluotosios pajėgos savo paieškų zoną išplėtė pietų kryptimi į atvirą jūrą, maždaug 70 km į pietryčius nuo Stokholmo. Kariškiai pirmąkart perspėjo visuomenę laikytis bent 10 km atstumu nuo operacijos teritorijos, taip pat sustabdė nebūtinus skrydžius virš šios zonos.

Švedijos gynybos ekspertas Tomas Riesas sakė beveik neabejojantis, kad povandeninis laivas yra Rusijos. „Esama daug užuominų, kad jis galėtų būti rusiškas. Būtų labai sunku įsivaizduoti, kad kuri nors kita šalis galėjo siųsti mažuosius povandeninius laivus į Stokholmo salyną“, – pažymėjo jis. Pasak eksperto, šis incidentas skiriasi nuo ankstesniųjų, kai Rusijos kariniai lėktuvai pažeidė Švedijos oro erdvę.

Pastaraisiais mėnesiais švedai stebėjo intensyvesnius nei paprastai Rusijos oro pajėgų manevrus virš Baltijos jūros. Per vieną incidentą rugsėjo mėnesį du naikintuvai-bombonešiai Su-24 įskrido į Švedijos oro erdvę. Šalies užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas tai pavadino rimčiausiu rusų aviacijos įsibrovimu per beveik dešimtmetį.

Devintajame dešimtmetyje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje tuomet neutrali, o dabar – nesijungimo prie karinių blokų politikos besilaikanti Švedija nuolat skelbdavo kovinės parengties padėtį dėl pastebėtų Rusijos povandeninių laivų. Pavyzdžiui, 1981 metais, kai sovietinis povandeninis laivas U137 įstrigo už kelių kilometrų nuo vienos didžiausių Švedijos karinio jūrų laivyno bazių.

Švedijos vyriausybės gynybos tyrimų agentūros vyresnysis analitikas Niklas Granholmas teigė, kad per pastaruosius penkerius metus Rusijos povandeniniai laivai keletą kartų buvo neleistinai įplaukę į šalies teritorinius vandenis, tačiau tai buvo laikoma paslaptyje iki šio incidento.

Paklaustas, ar dėl naujojo incidento gali būti kalta Rusija, analitikas sakė: "Kas tai dar galėtų būti?“ Mažai tikėtina, kad šį laivą galėjo pasiųsti Norvegija arba Danija. Jis nemato priežasčių, kodėl tai būtų galėjusios padaryti JAV ar Didžioji Britanija. Atmetus visus galimus variantus, labiausiai tikėtina, kad šis povandeninis laivas priklauso Rusijai.

Incidento interpretacijos

T. Rieso manymu, galima skirtinga Rusijos agresijos Baltijos jūroje interpretacija. 2011 metais Rusija pradėjo rimtai perginkluoti savo kariuomenę. Kremlius siekia įtvirtinti naują status quo Europoje. Prezidentas Vladimiras Putinas nori parodyti, kad pamokslavimų era baigėsi, Rusija yra stipri ir kad ją reikia gerbti.

Švedijos karališkosios karo mokslų akademijos narys Johanas Wiktorinas pažymi, kad nepaisydami ekonominių sankcijų rusai sumažino sveikatos apsaugai ir švietimui skiriamas biudžeto lėšas, siekdami išlaikyti karinį biudžetą. Taigi tikėtina, kad per dešimtmetį Rusijos karinė galia toliau augs. Eksperto manymu, Rusijos kariškių Baltijos jūros regione taip pat daugės.

V. Putinui nepatinka, kai Suomija ir Švedija bendradarbiauja su NATO. Taigi Rusija galbūt siunčia signalą, kad Baltijos jūros regionui gali kilti problemų, jeigu šios šalys ir toliau vykdys karines pratybas su NATO. Buvęs Švedijos jūrų atašė Maskvoje Christianas Allermanas, taip pat mano, jog Rusija nenori, kad Švedija plėtotų bendradarbiavimą su NATO, o juolab taptų Aljanso nare.

Incidentas kilo, kai tik baigėsi jungtinės karinių jūrų laivynų pratybos, kuriose dalyvavo Švedijos, Danijos, Lenkijos ir Nyderlandų fregatos, povandeniniai laivai ir lėktuvai. Be kitų treniruočių, šių šalių karinės pajėgos praktikavosi, kaip reaguoti į povandeninę grėsmę. Taigi galbūt Rusijos povandeninis laivas Švedijos vandenyse stebėjo šias pratybas ir vertino dalyvaujančių padalinių pajėgumą.

T. Rieso teigimu, šiandien rusai naudoja klasikinę šaltojo karo laikų taktiką. Tuomet rusai priskrisdavo prie Švedijos sienos arba ją kirsdavo norėdami pamatyti, kokią sekimo sistemą naudoja švedai ir kaip greitai kariuomenė gali reaguoti į priešiškus veiksmus. Švedijos gynyba šiuo metu yra itin nusilpusi. Dėl to ją spausti Rusijai tik lengviau.

J. Granholmo teigimu, Rusijos povandeninio laivo įgula galėjo tirti jūros dugną ir sudarinėti žemėlapį, kurį būtų galima panaudoti Baltijos jūroje kilus konfliktui. Pasak jo, taip rusai gali tikrinti naujosios Švedijos centro dešiniųjų politinių pažiūrų vyriausybės reakciją į panašius incidentus.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"