TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vis daugiau Europos valstybių stato tvoras

2016 08 31 6:00
Darbininkas montuoja spygliuotą tvorą. kval.com nuotrauka

Prieš ketvirtį amžiaus griuvus Berlyno sienai daugelis tikėjosi, kad tokie statiniai liks tik praeities prisiminimas. Pasirodo, žmonės klydo, nes Senajame žemyne viena po kitos ėmė kilti spygliuotų vielų tvoros. Kai kurie tyrinėtojai pažymi, kad maždaug pusė dabartinių pasaulyje egzistuojančių pasienio užtvarų atsirado po 2000 metų.

Europos Sąjunga (ES) ir Turkija šiemet sudarė prieštaringai vertinamą susitarimą neleisti pabėgėliams pasiekti Graikijos krantų ir uždarė vieną pagrindinių migracijos maršrutų per Balkanus. Nors tai gerokai sumažino migrantų srautą, ekspertai perspėja, kad krizė dar nesibaigė. Dabar baiminamasi, jog šis susitarimas gali žlugti. Po bandymo Turkijoje nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą Briuselio ir Ankaros santykiai akivaizdžiai pablogėjo.

Kaip teigia Austrijos kovos su prekyba žmonėmis tarnybos vadovas, mėginančiųjų vienaip ar kitaip gauti prieglobstį Europoje yra net daugiau negu pernai, nes konfliktai plečiasi. Pastarosiomis savaitėmis atvykdavo vis daugiau migrantų, ypač į Italiją, kuri šiais metais Viduržemio jūroje surinko maždaug 94 tūkst. žmonių. Dar apie 54 tūkst. pabėgėlių įstrigę Graikijoje. ES valstybės narės nebenori priimti daugiau svetimšalių, tad kai kurios ėmė statyti fizinius barjerus.

Bulgarija atsitvers nuo Turkijos

Spygliuota tvora Bulgarijos ir Turkijos pasienyje./Reuters/Scanpix nuotrauka

Birželį Bulgarija paskelbė tversianti spygliuotą tvorą palei visą bendrą sieną su Turkija. Ji drieksis maždaug 270 kilometrų. Pareigūnai neatskleidė, kada visiškai atsitvers nuo kaimynės. Šiuo metu Bulgarijos ir Turkijos sieną saugo apie 2 tūkst. policininkų.

30 km pasienio ruožo buvo užtverta dar 2014 metais. 3,5 metro aukščio tvora prie šios išorinės ES sienos apsaugota spygliuota viela ir stebima vaizdo kameromis. Bulgarijos pareigūnai tvirtina, kad įrenginys veiksmingas. Kasdien nelegaliai sieną mėgina kirsti 150–200 žmonių, tačiau pasieniečiai juos grąžina į Turkiją.

Valdžia, baimindamasi pabėgėlių antplūdžio, nori atitverti ir 484 km sieną palei Graikiją. Tiesa, jie galėtų įveikti tik trečdalį šios kalnuotos vietovės. Pavasarį Bulgarija žadėjo nusiųsti ten daugiau kaip 400 karių ir saugumo personalo.

Vengrija statys antrą tvorą

Raiti Vengrijos pasieniečiai./AFP/Scanpix nuotrauka

Dešinieji Vengrijos politikai pastaraisiais metais kone garsiausiai pasisakė prieš migrantus Europoje. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas svaidėsi įspėjimais, kokį pavojų keltų į valstybę atvykstantys sirai. Šalis kol kas atsisakė prisidėti prie ES perkėlimo programos, o dėl jai skirtų pabėgėlių kvotų spalį ketina rengti referendumą.

Praėjusią savaitę V. Orbanas nurodė, kad prie pietinės Vengrijos ir Serbijos sienos bus pastatyta antra tvoros linija. Moderniausia techninė įranga esą sustabdys naują į ES plūstančių migrantų bangą. Apsauginė sistema sustiprins ir dabartinę tvorą su spygliuota viela viršuje. Ji palei 175 km ilgio sieną buvo įrengta pernai rugsėjį.

„Sienos negalima apginti gėlėmis ir pūkuotais žaisliukais, ją gali apginti tik ginkluoti policininkai ir kariai“, – pabrėžė V. Orbanas. Naujasis barjeras padės sustabdyti kelis šimtus tūkstančių žmonių, kurie, tikėtina, pasirodys prie sienos, jeigu pasikeis Turkijos migracijos politika. Neseniai duodamas interviu premjeras aiškino, kad šalis privalo pasirengti tam atvejui, jei Ankara tesės grasinimus leisti naujai pabėgėlių bangai plūsti ES link.

Pernai maždaug 400 tūkst. migrantų kirto Vengriją pakeliui į Europos vakarus ir šiaurę, bet šiemet jų atvyko mažiau nei 18 tūkstančių. Rugpjūtį Budapeštas paskelbė, kad papildomai bus įdarbinta 3 tūkst. policininkų – jie sustiprins dabar prie sienos patruliuojantį 3,5 tūkst. pareigūnų kontingentą.

Kol valdžia stato tvoras ir grasina ES, pasieniečiai paprastesniais būdais bando atgrasyti pabėgėlius – ant šalis skiriančios tvoros kabina iš daržovių, vamzdžių, maišų ir kitų objektų padarytas baidykles. Vienas Europos Parlamento narys iš Vengrijos, komentuodamas socialiniuose tinkluose sklindančias nuotraukas, užsiminė, kad ant pasienio tvoros užmautos kiaulių galvos būtų veiksmingesnės.

Vokietija susirūpino rytine siena

Vokietija tikisi, jog šiais metais į šalį atvyks iki 300 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Pernai jų sulaukta beveik 1,1 milijono. Dėl to didžiulis krūvis teko Vokietijos biurokratijai, nagrinėjančiai paraiškas. Be to, tai buvo išbandymas kanclerės Angelos Merkel vyriausybei.

Daugiausia prieglobsčio prašytojų į Vokietiją atvyko per pietuose esančius sienos perėjimo punktus. Tačiau uždarius vadinamąjį Balkanų maršrutą, pareigūnų dėmesys nukrypo į rytinį Lenkijos pasienį. Ten padaugėjo nelegalių sienos kirtimų atvejų. Šiuo keliu į Vokietiją mėgina patekti itin daug čečėnų. Jie važiuoja traukiniais iš Baltarusijos į Lenkiją, o tada stengiasi pasiekti Vokietiją.

Oficialios statistikos, kiek asmenų taip atvyko į šalį, nėra. Tačiau prieglobsčio Vokietijoje ieškančių rusakalbių skaičius vien per pirmąjį šių metų pusmetį padidėjo šešis kartus – nuo 307 sausį iki 1835 birželį. Manoma, kad čečėnus palikti namus skatina politinės laisvės trūkumas ir vykdomos disidentų represijos.

Vokietijos ir Lenkijos sienos kontrolė panaikinta 2007 metais, bet policininkai vis dar gali patikrinti keliautojus pasienyje ar netoli jo. Dabar ši procedūra iš esmės neįmanoma, nes daugelis pareigūnų buvo perkelti prie Austrijos sienos ir į pagrindinius oro uostus.

Norvegijos užtvara Rusijos pasienyje

Atokiame Arkties pasienio punkte Storskoge kyla dar viena plieninė tvora. Taip Norvegija siekia pažaboti vis populiarėjantį migrantų maršrutą iš Rusijos. Pernai per šį punktą į Norvegiją dviračiais atvažiavo 5,5 tūkst. prieglobsčio prašytojų, daugiausia iš Sirijos. Dėl to Oslas gruodį sugriežtino imigracijos taisykles, leidžiančias deportuoti atvykėlius.

Storskoge netrukus atsiras 200 metrų ilgio ir 3,5 metro aukščio plieninė tvora su vartais. Ši kliūtis turėtų neleisti nelegaliems migrantams miškais prasprūsti į Norvegiją. Kaip skelbiama, praėjusią savaitę pradėtus darbus bus stengiamasi baigti dar prieš šalčius.

Norvegijos imigracijos direktoratas teigia šiemet nesulaukęs prieglobsčio prašymų iš asmenų, patekusių į šalį per šiaurinį punktą. Apskritai per pirmus keturis 2016-ųjų mėnesius į Norvegiją atvyko gerokai mažiau migrantų – tik apie 1,2 tūkstančio. Toks pokytis siejamas su sienų ir asmens tapatybės dokumentų patikra Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje bei kitose Europos valstybėse.

„Nemanau, jog reikia statyti tvorą. Šiandien Europoje jų jau per daug“, – sakė pasienio regiono meras. Ir pridūrė, kad gerinant ryšius su kaimynais padaryta didelė pažanga, o dabartinis statinys juos pablogintų. Norvegai ir rusai gali kirsti sieną be vizos, jei kelionės trumpos. Pernai Storskogo perėjimo punktą įveikė apie 250 tūkst. žmonių – mažiau negu ankstesniais metais. Norvegijos sienos komisaras aiškino, kad nuvertėjus rubliui rusams kelionės į Norvegiją pabrango. Dar jas apsunkino įvairūs kelių remonto darbai ir atvėsę šalių santykiai, kai 2014 metais Rusija aneksavo Krymą, o Vakarai įvedė ekonomines sankcijas.

Pabėgėlių teisių gynėjai piktinasi valdžios ketinimais. Jie įsitikinę, kad priimti nuo karo bėgančius žmones yra Norvegijos pareiga. Šiaurės šalis dešimtmečius buvo užsitikrinusi patikimos prieglobsčio prašytojų globėjos įvaizdį. Maža to, tvora neva siunčia neigiamą signalą ir Rusijai, nes rodo nepasitikėjimą. Tačiau Kremlius nepareiškė jokių pretenzijų dėl šių Norvegijos planų.

Latvija ir Estija modernizuoja sienas

Latvijos pareigūnai patruliuoja prie naujos tvoros, iškilusios Rusijos pasienyje./Reuters/Scanpix nuotrauka

Latvija ir Estija, turinčios bendrą sieną su Rusija, taip pat rengiasi migrantų antplūdžiui. Latvija šių metų pradžioje pradėjo statyti 92 kilometrų ilgio ir 2,7 metro aukščio tvorą, o Estija tokių darbų imsis artimiausiu metu. Ekspertai pažymi, kad statyti sienas Baltijos valstybes paskatino ir nerimas dėl agresyvesnės Kremliaus retorikos po įvykių Ukrainoje.

Latvijos valdžios teigimu, užtvara turėtų apsaugoti nuo nelegalių migrantų, kurie plūsta į šalį būtent iš Rusijos. 3 km spygliuota viela jau atitvėrė Latviją nuo Pskovo regiono. Pasak Latvijos pareigūnų, pastaruoju metu jiems tenka dorotis su migrantų iš Vietnamo antplūdžiu. Kai kurie jų būna įsitikinę, jog atvyko į Vokietiją. Šie žmonės plūsta į ES, nes Rusijoje dėl ekonomikos nuosmukio neteko darbo.

Naujose tvorose įrengti jutikliai ir vaizdo kameros padės lengviau susekti nelegaliai sieną kirtusius asmenis. Kaip tvirtino Latvijos vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis, per ketverius metus pasieniui modernizuoti bus išleista apie 38 mln. eurų. Jis pabrėžė, kad Latvijai kur kas labiau apsimoka stiprinti valstybės sieną, nei gaudyti vis sparčiau į šalį plūstančius ir prieglobsčio ieškančius migrantus.

Estijoje pustrečio metro aukščio spygliuotos vielos tvora drieksis beveik 110 kilometrų. Sienos stiprinimo darbai atsieis apie 71 mln. eurų. Jie turėtų būti įgyvendinti iki 2019-ųjų. Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad projektas skirtas prekių kontrabandai ir prekybai žmonėmis pažaboti.

Tiesa, statinys apims ne visą sieną, nes vietomis ji eina per pelkes. Ten bus įrengti tik pasienio stulpai ir nutiesta kontrolės juosta. Miškinguose Estijos pasienio ruožuose ketinama įdiegti modernių technologijų: pažeidėjus seks bepilotės skraidyklės, sienos apsaugai bus naudojami jutikliai, radarai ir vaizdo kameros.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"