TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Visa našta - ant iraniečių pečių

2012 03 07 6:01

Mažiausiai karo su Izraeliu norėtų Irano gyventojai. Ir taip jie turi rūpesčių per akis - krašto gyventojai savo kailiu jaučia Vakarų sankcijų ir išklerusios ekonomikos įgėlimus.

Kovo pabaigoje, pagal persų kalendorių, iraniečiai švęs naujuosius metus turėdami itin skurdų pirkinių krepšelį. Irane litras pieno kainuoja 0,65 dolerio, kilogramas ryžių - 1,3 dolerio, kilogramas obuolių - apie dolerį. Iraniečiai skuba pirktis daugiau prekių, nes žino, kad Vakarų priimtos sankcijos jų šaliai netrukus ims veikti visu pajėgumu, o infliacijos siaubas ir taip nesnaudžia.

Sausio 23 dieną Europos Sąjunga (ES) paskelbė embargą Irano naftai, prieš tai Jungtinės Valstijos nusprendė atkirsti Irano centrinį banką nuo pasaulio finansų sistemos. Vienas buvęs Vakarų diplomatas, dirbęs Teherane, prasitarė, kad šias beatodairiškas priemones iki šiol Vakarai laikė tik atsarginėmis, "paskutinės vilties", kol galiausiai nutarė mesti visas kortas ant stalo. 80 proc. Irano pajamų sudaro pinigai už naftą. Tačiau prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas tikina, kad Vakarų sankcijos neturės jokio poveikio krašto ekonomikai, nors net 65 proc. iraniečių mano, kad vienaip ar kitaip jos paveiks jų kasdienį gyvenimą.

Vakarų sankcijos skaudžios ir dėl to, kad Irano ekonomika ir taip sunkiai juda. 1980 metais naujoji islamistų vyriausybė ėmė subsidijuoti kurą, maistą, vaistus ir komunalines paslaugas. Gyventojai įprato pirkti pigiai. Bet iki 2009 metų išlaidos subsidijoms nežmoniškai išaugo, kasmet Teheranas turėdavo atseikėti iki 100 mlrd. dolerių, arba apie 25 proc. Irano bendrojo vidaus produkto. 2005 metais į valdžią atėjęs populistas M.Ahmadinejadas nutarė, kad šios subsidijos kainuoja per daug ir 2010 metais paskelbė pamažu jas mažinsiantis.

Dabar vietoj subsidijų iraniečiai per mėnesį grynaisiais gauna 38 dolerius. Tačiau tiek neužtenka užsimokėti už anksčiau subsidijuotas gėrybes, kai kuriems gyventojams elektros, vandens, gamtinių dujų kainos išaugo trigubai. Juodojoje rinkoje Irano rialas dolerio atžvilgiu nuvertėjo per pusę, infliacija šoko iki 21 proc., o oficialus nedarbo lygis - iki 11,8 procento. Tokie skaičiai verčia iraniečius nervintis. Vasario pradžioje parlamentas pareikalavo, kad M.Ahmadinejadas atsakytų į galybę klausimų, tarp jų ir dėl griūvančios ekonomikos. Pirmadienį parlamentas paskelbė ataskaitą, kurioje tvirtinama, kad centrinis bankas, pavaldus prezidentui, iš rezervų pasiėmė ir nežinia kur pradangino 4 mlrd. dolerių.

M.Ahmadinejadas, kuris kadenciją greičiausiai baigs kaip nevykėlis prezidentas, turi keturias savaites prisistatyti deputatams ir pasiaiškinti. 

Gali būti, kad parlamentarai, taip pat ir tauta, neatleis ir kitų M.Ahmadinejado klaidų. Nors Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu patikino JAV prezidentą Baracką Obamą, kad sprendimas dėl karo su Iranu nepriimtas, JAV žvalgybos pareigūnai įsitikinę, kad Izraelis ruošiasi smogti Irano branduoliniams objektams.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"