TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Visas pasaulis viename mieste

2012 11 10 6:00
Briuselis garsėja rankų darbo šokolado gardumynais. /AFP/Scanpix nuotrauka

Briuselis - Europos Sąjungos sostinė, bet pirmiausia tai seni pinigai, šiuolaikinis menas, elegancija bei afrikietiškas temperamentas, gruzdintos bulvytės ir šampaninis alus. Geriausia šia Belgijos spalvų mozaika mėgautis savaitgaliais, kai ES parlamentarai ir biurokratai išvažiuoja į namus.

Briuselis - ne tik garsusis miesto simbolis - į fontaną besišlapinantis berniukas, nuo 1958 metų Briuselyje vykusios pasaulinės parodos tebestovinti nerūdijančio plieno geležies atomą vaizduojanti skulptūra ar aviečių alus. Belgijos, ES ir NATO sostinė gali pasiūlyti kur kas daugiau. Kad ir skrudintų bulvyčių, užpiltų 19 rūšių įvairių padažų, ar šampaninio rankų darbo alaus "Cantillon", kuris fermentuojamas buteliuose kaip šampanas briutas. O kur dar garsusis belgiškas šokoladas! Matyt, geriausiai šį produktą Briuselyje gamina Hansas Pauwelsas, nes jo "Debailleul" šokoladinių saldainių su įdaru net sunku rasti. Jie patenka į rinką nedideliais kiekiais ir tai tikrai rinktiniai skanėstai, tiekiami Askoto žirgų lenktynėms ir pasiekiantys net Tokiją.  

Briuselyje nėra įžymios katedros, pompastiškos pilies, vaizdingų peizažų prie upės, raudonųjų žibintų kvartalo (bet Briuselyje daugiausia pasaulyje merginų palydovių). Belgijos sostinė nėra ir narkotikų rojus, užtat laikoma gerų kelionių mėgėjų perlu. Kodėl?  Briuselis traukia savo margumu. Turtingų kvartalų vitrinose švyti geri batai, garsių dizainerių drabužiai, antikvariniai baldai, kurių kainos įkandamos tikrai ne kiekvienam. Visai greta Europos institucijų - Matonžė kvartalas, kur "Maison Renardy" kavinėje prie marmurinių staliukų sėdi damos, skaitančios laikraščius ir gurkšnojančios karštą šokoladą. Tylą drumsčia tik verčiamų puslapių šiugždėjimas. Priešais esančiame "Beverly Hills" bare susitinka juodaodžiai ponai šviesiais dryžuotais kostiumais. Vieni stovi linguodami į afrikietiškos muzikos taktą, kiti - ginčijasi gurkšnodami alų iš butelių. Suprantama, damos čia svetimos.

Matonžė - juodaodžių kvartalas: spalvingi barai, kalnai pupų ant parduotuvių prekystalių, juodai išrūkytos džiovintos dumbliname vandenyne sugautos žuvys, taip pat kirpyklos, kuriose galima pasiilginti plaukus. "Maison Renardy" kavinė - baltųjų salelė juodųjų saloje. Vos tris minutes trunka pasiekti Vaterlo bulvarą, kur vėl dominuoja šviesi odos spalva, o "Bvlgari" ir "Louis Vuitton" parduotuvėse akį traukia brangenybės ir aukštoji mada. Šių parduotuvių prekes juodaodžiai verslininkai lagaminais gabena į Kinšasą.

Matonžė ir Vaterlo bulvaras, praeitis ir dabartis, buvusios kolonijos ir šiuolaikinis pelnas Briuselyje visai greta. Nors Belgija beveik bankrutuoja ir dvejus metus vertėsi be vyriausybės, dauguma belgų -  slapti turtuoliai, eksportuojantys savo gaminius į visą pasaulį. Nepigi ir šokolado virtuozo H.Pauwelso produkcija, jo "Debailleul" saldainiai brangūs ir Japonijoje, bet, anot paties meistro, nebūna savaitės, kad nereikėtų siųsti atšaldytų šokolado gaminių į Kinšasą.

Iš esmės Briuselio miesto nėra. Tai tik 19 atskirų bendruomenių, turinčių savo burmistrus, bendruomenių atstovybes ir administracijas,  sankaupa. Mieste skiriasi net gatvių danga. Pagal savo "Porsche" automobilio padangų skleidžiamą garsą H.Pauwelsas gali pasakyti, kurioje miesto dalyje jis yra. Kaip ir visi belgai, šis šokolado gamintojas nieko neima į galvą. "Ak, mes - flamandai ir valonai - it sena sutuoktinių pora, gyvenanti pernelyg pasiturinčiai ir patogiai, kad skirtumėmės. Mes tik mėgstame pasikivirčyti."

Briuselyje gausu senų, gerai išsilaikiusių gražių namų ir vilų, nes nė per vieną karą bombos miesto nesugriovė. Kai kam Briuselis atrodo šaltas ir nesvetingas dėl visą laiką užtrauktų baltų užuolaidų, dengiančių kiekvieną į gatvę išeinantį langą. Patys Briuselio gyventojai jas vadina "mūsų gerovės ir kuklumo išraiška". Belgai nenori puikuotis, jie viską slepia. Tai vadinama "la vie cache" - dangstomu gyvenimu, nes šiame mieste mėgstama sakyti, "jei nori gyventi laimingai, gyvenk pasislėpęs".

Planuojant atostogas kuriame nors Europos mieste, paprastai mąstoma apie Paryžių, Romą ar Londoną, o Briuselis pirmiausia asocijuojasi su  politiniu stresu, euro krize, ilgai ir bergždžiai besiderančiais ministrais. Tačiau Briuselis pramogų pasiūla lenkia net Paryžių. Šis miestas - architektūros ir mados, klasikinio meno ir šiuolaikinio avangardo, Luco Cranacho ir komiksų, gruzdintų bulvyčių ir ikrų derinys - nepretenzingas ir, palyginti, nebrangus.

Kaip pataria vienas britas eurobiurokratas, siurbčiojantis šampaninį alų tradiciniame "A La Mort Subite" restorane, geriausia keliauti į Briuselį savaitgaliais ir liepą arba rugpjūtį. Vasara - tinkamiausias metas todėl, kad "lobistai išvažiuoja, Europos parlamentas atostogauja, todėl gerokai sumažėja viešbučių kainos".

"A La Mort Subite" nėra vieta, kurią būtina aplankyti. Bet tai gražiausias ir garsiausias Briuselio restoranas: stovai lazdoms, nutrinti stalai ir kėdės, šimtą kartų perdažyti suolai, nikotino geltonumo sienų spalva, medaus ir garstyčių spalvos lubos, sidabriniai juodomis dėmėmis išmarginti veidrodžiai.

Galerininkams, meno verslininkams Briuselis ir Berlynas - geriausia vieta: daug erdvės, nebrangus nekilnojamasis turtas, intelektuali publika. Briuselis ypač patrauklus kaip meno ir mados miestas.

Pavyzdžiui, verta užsukti į galeriją "La Maison Particuliere", kurioje kolekcininkai anonimiškai eksponuoja šiuolaikinio meno kūrinius, nes didžiuojasi sukauptomis meno kolencijomis ir nori tuo pasidalyti su kitais, nors patys pageidauja likti nežinomi. Jie sudaro meno mėgėjams galimybę apsilankyti "ypatinguose namuose".

Seno Briuselio gyventojo H.Pauwelso nuomone, miesto centras vis gausiau lankomas turistų, tad vietos gyventojai linkę jį palikti. Turtingesnieji belgai keliasi į pietus, neturintieji pinigų - gyvena šiaurinėje miesto dalyje. Visuomenės poliarizuojasi. Miestą bjauroja pokario laikų masinės statybos namai, tačiau bendrą įspūdį formuoja "Belle Epoque" ir "Fin de Siecle", "Art deco" ir klasikinio modernizmo architektūra. Todėl taip malonu vaikštinėti Briuselio gatvėmis!

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"