TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Visi įrodymai - separatistų rankose

2014 07 19 6:00
Lėktuvo nuolaužos prie Grabovo kaimo Donecko regione. Reuters/Scanpix nuotrauka

Pasaulio lyderiai reikalauja tarptautinio tyrimo, kas pašovė virš kariaujančios Rytų Ukrainos Malaizijos oro linijų keleivinį lainerį su 298 žmonėmis. Maskva ir Kijevas svaidosi kaltinimais, o katastrofos vietoje šeimininkauja separatistai, kurie prieš tai gyrėsi numušę lėktuvą. Kai kurie įrodymai jau gali būti išvežti į Maskvą.

Dabar viskas priklausys nuo to, kieno rankose atsidurs tyrimas ir ar bus surinkta patikimų įrodymų apie katastrofą, kurią patyrė Malaizijos oro linijų keleivinis lėktuvas, nukritęs teritorijoje, kurią kontroliuoja ginkluoti Rytų Ukrainos separatistai. Jei paaiškės, kad "Boeing 777", skrendantį virš Ukrainos 10 km aukštyje, numušė separatistai - su ginkluote, kuria juos aprūpino Maskva, tai gali reikšmingai pakeisti debatus dėl Ukrainos krizės.

Vakar pranešta, kad sukilėliai sutiko leisti tyrėjams dirbti Malaizijos lainerio katastrofos vietoje, tačiau ten dar nebuvo jokių tarptautinių ekspertų, kai jau buvo aptiktos lėktuvo juodosios dėžės - svarbūs savirašiai prietaisai, galintys padėti sužinoti, kas vyko laineryje iki paskutinės akimirkos. Dauguma šių dėžių atsidūrė separatistų rankose. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, pavadinęs pasaulį sukrėtusį incidentą teroro aktu, apgailestavo, jog kaltininkai daro viską, kad "siūlo galą paslėptų, ir jau išvežė juodąją dėžę į Maskvą".

Ukrainos tyrėjai į katastrofos vietą negalėjo patekti. Pirmieji ten prisistatė separatistai. Jie naršė nuolaužas ir ant jų fotografavosi. Penktadienį ten šeimininkavo visi, kas tik netingėjo: ginkluoti kovotojai, gyventojai, milicininkai, nuo darbo laisvi angliakasiai, žurnalistai. Tai kelia didžiulių abejonių katastrofos tyrimo patikimumu.

Be to, kol kas visai neaišku, kas vadovaus tyrimui. Į Kijevą išvyko Malaizijos pareigūnai, kuriuos pakvietė Ukrainos vyriausybė. Malaizija reikalauja papildomo nepriklausomo tyrimo. JAV prezidentas Barackas Obama pažadėjo P. Porošenkai visą įmanoma ekspertų pagalbą. Iš visų pusių pasipylė raginimų tuojau pat nutraukti ugnį, kad būtų galima atlikti tyrimą.

Oro bendrovės „Malaysian Airlines“ laineris, tuomet skridęs reisu MH17 iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą, ketvirtadienį dingo iš radiolokatorių ekranų ir sudužo Rytų Ukrainoje, kur vyriausybinės pajėgos kovoja su prorusiškais separatistais. Lėktuvu skrido 298 žmonės iš įvairių šalių, visi jie žuvo. Apie 100 žuvusiųjų buvo delegatai, vykstantys į pasaulinę kovos su AIDS konferenciją Australijoje. Daugiau kaip pusė keleivių buvo Olandijos piliečiai. Ištisos šeimos skrido į Malaiziją atostogauti.

Šoko ištikti Nyderlandai gedi katastrofos aukų, o Malaizijoje keleivių artimieji žeria kaltinimus oro linijoms, kurios nuo kovo mėnesio prarado jau antrą keleivinį lėktuvą. Kovą virš Indijos vandenyno dingęs laineris su 239 žmonėmis iki šiol nerastas ir nėra paaiškinimo, kas jam nutiko. Artimieji įtaria, kad oro linijos ir valdžia slepia informaciją.

Taip pat galima paklausti, kodėl keleiviniam laineriui apskritai buvo leista skristi pavojingoje erdvėje, kur pastarosiomis dienomis buvo numušti du lėktuvai; ką sau galvojo oro linijos bei Ukrainos ir Rusijos oro dispečeriai, tada kontroliavę skrydį virš teritorijos, kurioje vyksta karas?

Po katastrofos Ukraina paskelbė neramų rytinį regioną neskraidymo zona, Europos ir JAV oro bendrovės pakeitė savo reisų maršrutus. Kai kurios oro vežėjos saugumo sumetimais atsisakė skristi virš pavojingos teritorijos dar kovo pradžioje, kai Rusijos pajėgos įžengė į Krymą.

Kas numušė lėktuvą?

Svarbiausias klausimas tebėra, kas numušė lėktuvą. Ekspertai vienbalsiai sutinka, kad amerikiečiai turi priemonių nustatyti, kokio tipo buvo raketa ir iš kur ji paleista. JAV pareigūnai jau paskelbė, kad į lėktuvą pataikė raketa „žemė-oras“, bet dar negalėjo pasakyti, kas surengė ataką ir iš kur. JAV karinė žvalgyba tiria palydovinius vaizdus, kurie padės nustatyti tašką, iš kur paleista raketa. O kol kas tik akivaizdu, kad tai galinčių padaryti įrenginių turi ir Ukrainos kariuomenė, ir prie Ukrainos sienos vis dar sutelkta Rusijos armija, ir separatistai. Jie patys gyrėsi ketvirtadienį Torezo rajone numušę dar vieną lėktuvą, bet manė, jog tai Ukrainos pajėgų An-26. Kai paaiškėjo, jog tai Malaizijos keleivinis laineris, šie pranešimai skubiai pradėti trinti iš socialinių tinklų.

Oficialioje vadinamosios Donecko liaudies respublikos „Twitter“ paskyroje taip pat buvo paskelbta, kad separatistai užgrobė Ukrainos armijos raketų kompleksą „Buk“, kuris gali numušti lėktuvus tokiame aukštyje. Netrukus šis pranešimas irgi dingo. Kita vertus, Ukrainos generalinis prokuroras Vitalijus Jarema paneigė, kad tokios ukrainiečių sistemos pakliuvo į kovotojų rankas. "Teroristai neturi mūsų raketų kompleksų „Buk“ ir S-300. Tokie ginklai nebuvo pagrobti“, – sakė V. Jerema.

Tačiau yra labai daug įtarimų, kad tokiomis sistemomis separatistus aprūpino Rusija. Pastaruoju metu jie tapo vis geriau ginkluoti. Vos prieš kelias dienas NATO įspėjo, kad vis daugiau ir sunkesnės technikos separatistams buvo persiųsta per sieną iš Rusijos.

Tai nebuvo vyrukai iš "garažo"

Plačiai naudojami raketų "žemė-oras" kompleksai "Buk" yra mobiliosios sistemos, sumontuotos ant ratinių arba vikšrinių mašinų, pritaikytos lėktuvams, sparnuotosioms raketoms, sraigtasparniams ir kitokiems taikiniams numušti. Prieš prasidedant konfliktui Ukrainos pajėgos turėjo 6-8 tokių raketų baterijas. Tačiau tas raketas sudėtinga valdyti - kitaip negu nešiojamuosius zenitinių raketų kompleksus. Kad galėtų jas panaudoti, separatistai turėjo būti arba gerai išmokyti, arba naudotis išorinių specialistų pagalba. Kaip sakė vienas JAV ekspertas, tai nėra tas atvejis, kai pora vyrukų, išlindusių iš garažo, nukreipė raketą į taikinį 10 km aukštyje. Kompleksus "Buk" turi valdyti keli žmonės, įskaitant radiolokatoriaus operatorių, koordinuojantį raketų paleidimo įrenginius iš atskiros mašinos.

Rusija savo arsenale tokių kompleksų turi kur kas daugiau, taip pat pažangesnių oro erdvės gynybos sistemų, tokių kaip S-300 ir S-400. Pasak analitikų, logiška manyti, kad Rusijos šarvuotieji batalionai, dislokuoti netoli sienos su Ukraina, turi „Buk“ baterijų, juolab kad Maskva yra nurodžiusi, jog tie daliniai dalyvauja „pratybose“. Naujausių modifikacijų kompleksai „Buk“ gaminami Uljanovske veikiančioje gamykloje, o ši priklauso valstybiniam gynybos pramonės koncernui „Almaz-Antej“, kuris tapo vienu iš naujausių JAV sankcijų Rusijai taikinių.

Raketų kompleksų "Buk" pastebėta ir Sirijoje. Rusija jas tiekė Damaskui pastaraisiais metais.

Taikėsi į V. Putiną

Visą atsakomybę dėl katastrofos Vladimiras Putinas suvertė Kijevui. Jo atstovas kvailystėmis pavadino kalbas apie galimą Rusijos dalyvavimą. Rusijoje taip pat pasklido versija, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš tikrųjų norėjo numušti Rusijos prezidento lėktuvą, kuriuo jis grįžo į Maskvą iš BRICS viršūnių susitikimo Lotynų Amerikoje. Teigiama, kad V. Putino lėktuvas kirto tą patį tašką, kuriame buvo ir Malaizijos laineris, pusvalandžiu anksčiau.

Kad ir kas numušė lėktuvą, peršasi mintis, jog tai padaryta per klaidą - nė viena šalis iš tikrųjų nebuvo suinteresuota pašauti keleivinį lainerį. Jei tai padarė separatistai, tai tik dar kartą parodo, kad V. Putinas kažin ar kontroliuoja situaciją, kurią pats įsiūbavo. Tačiau keisti kurso jis taip pat nemano. Pastarosiomis dienomis Vakarų vyriausybės stebėjo, kad Rusija nesilaiko savo įsipareigojimų deeskaluoti krizę Rytų Ukrainoje ir stiprina karinę paramą sukilėliams. Dėl to Rusija sulaukė naujų tikslinių Vašingtono ekonominių sankcijų, nukreiptų į kai kurias jos bendroves ir bankus. Jei šioje tragedijoje išryškės Rusijos ranka, spaudimas Maskvai neabejotinai didės ir iš europiečių pusės.

Nuspėti, kokie bus šios tragedijos padariniai ir kaip jie pakeis žaidimo taisykles konflikte, kuris iki šiol buvo laikomas lokaliu, kol kas labai sunku.

Faktai

* 2001 m. spalio 4 d. virš Juodosios jūros sprogo iš Tel Avivo į Novosibirską skrendantis oro bendrovės „Sibir“ lėktuvas Tu-154 su 78 žmonėmis, daugiausia izraeliečiais. Visi jie žuvo. Katastrofa įvyko už mažiau nei 300 km nuo Krymo pakrantės. Po savaitės Kijevas pripažino, kad į orlaivį pataikė per klaidą paleista ukrainiečių raketa.

* 1988 m. liepos 3 d. netrukus po pakilimo buvo numuštas iš Bandare Abaso Irane į Dubajų skendantis oro bendrovės „Iran Air“ lėktuvas „Airbus A-300“. Į orlaivį pataikė dvi raketos, paleistos iš Hormūzo sąsiauryje patruliuojančios JAV fregatos, kuri per klaidą palaikė jį naikintuvu. Žuvo visi 290 lėktuvo keleivių. JAV sumokėjo Iranui 101,8 mln. dolerių kompensaciją.

* 1983 m. rugsėjo 1 d. Pietų Korėjos oro bendrovės „Korean Air“ laineris „Boeing 747“ buvo numuštas Sovietų Sąjungos naikintuvų virš Sachalino salos, kai nukrypo nuo kurso. Žuvo apie 270 keleivių ir įgulos narių. Sovietų pareigūnai ilgai neprisiėmė atsakomybės dėl orlaivio numušimo.

* 1980 m. birželio 27 d. netoli Ustikos salos Tirėnų jūroje po sprogimo nukrito dabar jau nebeegzistuojančios Italijos oro bendrovės „Itavia“ orlaivis „McDonnell Douglas DC- 9“, iš Bolonijos į Palermą tada skraidinęs 81 žmogų. Iškeltą prielaidą, kad lėktuvą per klaidą numušė raketa, paleista iš amerikiečių ar prancūzų naikintuvo, Vašingtonas paneigė.

* 1973 m. vasario 21 d. Izraelio naikintuvai virš Sinajaus dykumos numušė Libijos oro bendrovės „Arab Airline“ lėktuvą „Boeing 727“, skrendantį iš Tripolio į Kairą. Keturiems iš 112 orlaiviu skridusių žmonių pavyko išsigelbėti. Izraelio naikintuvai buvo pakelti, kai „Boeing 727“ skrido virš karinio komplekso Sinajuje, kurį tuo metu buvo okupavęs Izraelis. Naikintuvai apšaudė lėktuvą, kai jis atsisakė nutūpti.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"