TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Visi norvegai tapo milijonieriais

2014 01 10 6:00
Oslas - vienas brangiausių pasaulio miestų, jame gyvena vien milijonieriai. bohemiantrails.com nuotrauka

Norvegijos gerovės fondas, didžiausias toks pasaulyje, pirmą kartą kiek daugiau nei milijoną kartų viršijo gyventojų skaičių, todėl teoriškai kiekvienas norvegas tapo milijonieriumi.

1990 metais juodai dienai valstybės pradėtas kaupti fondas visą laiką papildomas pinigais, gautais iš naftos ir dujų, kurių gausius išteklius turi Norvegija. Šalis nusprendė tų lėšų nešvaistyti ir nepravalgyti, o kaupti sunkesniems laikams. Fondui priklauso 1 proc. pasaulio akcijų, obligacijų ir nekilnojamojo turto nuo Londono iki Bostono, dėl jo ši šiaurės valstybė yra išimtis tokiu metu, kai visas kitas slegia didžiulė skolų našta.

Fondą valdantis Norvegijos centrinis bankas preliminariai apskaičiavo, kad sukauptas turtas siekia 5,11 trln. kronų (828,66 mlrd. dolerių), o gyventojų šalyje yra 5 096 300. Taigi pirmą kartą kiekvienam jų tenka po milijoną kronų.

Tačiau tai nereiškia, kad norvegai gali tuos pinigus pasiimti arba išleisti. Jie skirti sunkiems laikams ir ateities kartoms. Ši tauta sugebėjo atsispirti švaistymo pagundai nuo pat 1969 metų, kai pradėjo išgauti naftą Šiaurės jūroje.

Finansų ministrė Siv Jensen sakė, kad fondas, kuris dabar vadinamas Norvegijos valstybiniu pensijų fondu (anksčiau - Naftos fondu), padėjo išlyginti didelius, nenuspėjamus naftos ir dujų kainų svyravimus. Norvegija yra septinta pagal dydį pasaulyje naftos eksportuotoja.

"Daugelis šalių patyrė, kad trumpalaikis didžiulis pelnas iš gamtinių išteklių sukuria palyginti neilgai trunkantį klestėjimą. Po jo tenka sunkiai prisitaikyti prie realybės", - aiškino ministrė.

Fondas prilygsta 183 proc. 2013 metų Norvegijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Tikimasi, jog 2030-aisiais jis sieks 220 proc. BVP.

"Šis fondas yra didelė sėkmė turint galvoje tai, kad parlamentas sugebėjo atidėti pinigų ateičiai. Yra daugybė pavyzdžių kitų valstybių, kurios to neįstengė", - teigė "DNB Markets" vyresnysis ekonomistas Oyesteinas Doerumas.

Norvegija išvengė drastiškų pakilimų ir nuosmukių ciklo dar ir dėl to, kad daugiau investavo užsienyje, o ne namie. Šalies vyriausybė gali išleisti tik 4 proc. fondo pinigų per metus.

Tačiau yra ir kita medalio pusė - iš naftos gaunama gerovė neskatina valstybės imtis reformų ar mažinti subsidijas, neįsivaizduojamas kur nors kitur. Pavyzdžiui, ūkininkai gauna tokią dosnią paramą, kad gali laikyti melžiamas karves šildomuose tvartuose Arktyje.

Be to, ji neskatina norvegų dirbti. Kas penktas darbingo amžiaus gyventojas, užuot dirbęs, gauna kokį nors socialinį draudimą. Tuo pat metu oficialus nedarbas Norvegijoje siekia vos 3,3 procento.

Fondas turi savo nepriklausomą etikos strategiją - draudžiama investuoti į kai kurias sritis (tabako, branduolinių ginklų, priešpėstinių minų ir kasetinių bombų), taip pat į kompanijas, susijusias su rimtais arba sistemingais žmogaus teisių pažeidimais. Daugelis kitų šalių panašių fondų neskelbia savo rezultatų, kaip kas ketvirtį daro Norvegijos fondas, ir neturi etikos strategijų.

Fondo sprendimus labai atidžiai stebi tarptautiniai investuotojai.

Reuters, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"