TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Visi traukia į Vokietiją

2014 11 05 6:00
Vokietijos visuomenė tampa margaspalvė. Reuters/Scanpix nuotrauka

Vokietija atsisako mokėti socialines pašalpas migrantams iš Europos Sąjungos (ES), jei jie nedirba ilgiau nei pusę metų.

Šiuo metu Vokietija yra antra po JAV pagal populiarumą šalis tarp imigrantų. Jie atvyksta šimtais tūkstančių. Tokio imigrantų antplūdžio Vokietija nepatyrė pastaruosius 20 metų, tai pripažįsta Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Vos prieš penkerius metus Vokietija pagal šį rodiklį užėmė tik aštuntą vietą.

2012 metais į Vokietiją atvyko 400 tūkst. vadinamųjų nuolatinių migrantų - žmonių, kurie gali likti ilgiau nei metus, ir tai buvo 38 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Tai daugiausia darbo migrantai. Jie atvažiuoja iš Rytų Europos, bet vis didesniais būriais ir iš pietinių euro zonos šalių - visus traukia stipresnė Vokietijos ekonomika ir jos darbo rinka. Nedarbas Vokietijoje siekia maždaug 6,7 proc. ir yra nepalyginti mažesnis nei tokiose šalyse kaip Ispanija, Graikija, Portugalija, Italija ir virtinė Rytų Europos valstybių. Vokietija ribojasi su Lenkija, tad ypač daug imigrantų sulaukia iš šios šalies. Ir pasitinka atvykėlius išskėstomis rankomis, bent jau tokia yra vyriausybės politika, nes šalyje labai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, nerimą kelia mažas gimstamumas, spartus visuomenės senėjimas. Dauguma imigrantų yra jaunyvi žmonės.

Puoselėja palankų požiūrį

Vokietijos ekonominių tyrimų institutas pabrėžia, kad Vokietijai svarbu pritraukti užsienio studentų ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų, todėl valstybė palengvina jiems kelią, investuoja ir skatina palankų požiūrį į juos. Vokietijoje tai vadinama "Willkommenskultur". Praktikoje tai reiškia, kad imigrantai nemokamai arba labai pigiai gauna vokiečių kalbos, integravimosi ir pilietybės pamokas. Į juos nėra žiūrima kaip į galimą grėsmę ar problemą, o kaip į potencialą.

Imigrantų poreikį labai gerai supranta akademikai ir darbdaviai. Į Berlyną valdantį senatą nuolat kreipiasi verslininkai klausdami, kaip įtraukti į gamybą pabėgėlius, nes yra daug laisvų darbo vietų, o vokiečių jaunuoliai šiuo metu nenori dirbti tokio darbo.

Vokietijos visuomenė darosi kur kas margesnė ir jos požiūris į kitataučius skiriasi nuo tų laikų, kai šalį valdė kancleris Helmutas Kohlis. Jam vadovaujant Vokietija tikrai nebuvo "imigrantų šalis", nors septintąjį dešimtmetį ir atvyko šimtai tūkstančių darbininkų iš Turkijos. Jų Vokietijai reikėjo vis dar keliantis iš pokario griuvėsių. Drauge su jais atvyko ir jų šeimos bei draugai, ir tada pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo imigrantai tapo labai pastebimi. Asmeniniai dokumentai, kuriuos neseniai paskelbė Vokietijos naujienų portalas Spiegel Online, atskleidė, kad 1982 metais kancleris H. Kohlis sakė tuometei Jungtinės Karalystės ministrei pirmininkei Margaret Thatcher, kad jis nori perpus sumažinti Vokietijoje gyvenančių turkų skaičių, nes jie "sunkiai integruojasi".

Kai kurių Vokietijos miestų pabėgėlių centrai perpildyti ir nebegali priimti daugiau žmonių. / AFP/Scanpix nuotrauka

Šiandien turkai Vokietijoje yra tvirtai įsikūrusi bendruomenė. Berlyne yra rajonas, kuriame veikia šimtai parduotuvėlių ir kitų verslų - kebabinių, kepyklų, priklausančių tų dienų migrantų vaikams ir anūkams. Jie nėra nusiteikę prieš tai, kad į Vokietiją atvyksta užsieniečiai, bet jiems nepatinka, kad priimami žmonės, kurie nedirba. Jie patys dirba daugybę valandų.

Nors Vokietijoje imigracija nekelia tokios įtampos kaip, pavyzdžiui, Prancūzijoje, didėja parama naujai politinei partijai, kuri vadinasi "Alternatyva Vokietijai" (AfD). Ji pripažįsta, kad migrantai darbininkai reikalingi, bet siekia daug griežtesnės imigracijos kontrolės.

Kai durys atsivėrė Bulgarijai ir Rumunijai, imigracija iš abiejų šalių labai padidėjo. 2013 metų pirmą pusmetį atvyko 67 tūkst. rumunų ir 29 tūkst. bulgarų. Vokietija ypač baiminosi vadinamojo "gerovės turizmo" iš šių šalių - kad daug skurdžiau gyvenantys piliečiai atvyks į Vokietiją tiesiog pasinaudoti jos dosniomis išmokomis.

Su imigrantais nesusitvarko kai kurie Vokietijos miestai. Pernai 16 didelių Vokietijos miestų merai kreipėsi į vyriausybę pagalbos dėl bedarbių migrantų, užplūdusių iš Rytų Europos. Tarp jų buvo Kelnas, Dortmundas, Hanoveris.

Atsikrato piktnaudžiautojų

Reaguodama į visuomenės susirūpinimą, kanclerės Angelos Merkel vyriausybė nusprendė prikirpti atvykėlius, kurie tik naudojasi pašalpų sistema. Tikimasi, kad šie pakeitimai palengvins gyvenimą toms Vokietijos sritims, kurios sulaukė ypač didelio srauto nuskurdusių ES piliečių, ypač iš Bulgarijos ir Rumunijos. Dažniausiai po tokiomis formuluotėmis slypi čigonai, arba romai, kaip tuos žmones siekiama vadinti vengiant paniekinamo atspalvio.

Parengti įstatymų pakeitimai, pagal kuriuos nedirbantiems ES migrantams pašalpos bus mokamos tik pusę metų. Tie, kurie pateikia apie save melagingus duomenis, kad gautų pašalpas, gali būti deportuoti. Už piktnaudžiavimą gerovės sistema ir apgaulę gresia ir kalėjimas iki trejų metų bei baudos.

Kita vertus, kanclerės konservatorių CDU partija labai gerai supranta, kad laisvas darbo jėgos judėjimas yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos ramsčių. Todėl Vokietijos vyriausybė pabrėžia, kad šios ir kitos nuo 2015 metų įsigaliosiančios priemonės dėl migrantų niekaip nepažeidžia laisvo judėjimo ir kitų ES taisyklių. Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere tikisi, kad Vokietija gali kontroliuoti šią problemą nepažeisdama laisvo judėjimo ES principo.

Šiuo metu Vokietijoje užregistruota 7,6 mln. užsieniečių, gyvenančių šalyje, - didžiausias skaičius nuo 1967 metų. "Užtenka pažvelgti į mūsų šalį, ir labai keistas tampa kai kurių žmonių kabinimasis į tokį dalyką kaip homogeniška, uždara vienos odos spalvos Vokietija", - sakė prezidentas Joachimas Gauckas. Drauge darosi nebe taip lengva suprasti, ką reiškia būti vokiečiu, tas supratimas nuolatos kinta.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"