TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Visos valstybės pralaimėjimas

2010 09 14 0:00
Gyvenimas Moldovoje - skurdus ir tuščias, o žmonės visiškai abejingi politikai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Moldovoje nesutariama, kas kaltas dėl to, kad referendumas, kuriuo siekta įteisinti tiesioginius prezidento rinkimus, žlugo. Vieni kaltina jį boikotavusius komunistus, kiti - valdančiąją koaliciją. Iš tiesų pralaimėjo ne viena iš politinių grupuočių, o valstybė. Referendumo žlugimas gali būti kur kas didesnių politinių sukrėtimų pranašystė. Pribloškiantis pasyvumas

Siekdama garantuoti referendumo sėkmę valdančioji Moldovos koalicija "Aljansas už Europinę integraciją" (AEI) pakeitė įstatymą ir radikaliai sumažino būtiną rinkėjų skaičių nuo 60 iki 33 procentų. Referendumo klausimas taip pat buvo suformuluotas labai tiesmukai - tai irgi turėjo padėti garantuoti jo sėkmę.

Rezultatai greičiausiai nustebino ne tik AEI lyderius, bet ir jų oponentus bei stebėtojus užsienyje. Moldovoje dėl šalies Konstitucijos pakeitimo savo nuomonę pareiškė vos 31 proc. visų balso teisę turinčių piliečių. Nepadėjo net tai, kad galimybė dalyvauti referendume buvo suteikta ir daugybei užsienyje gyvenančių moldavų. Kita vertus, balsavusieji visiškai aiškiai pritarė tiesioginiams prezidento rinkimams - "už" pasisakė 89,2 proc. rinkėjų.

Susiklostė paradoksali situacija: dauguma krašto gyventojų aiškiai norėtų rinkti prezidentą, tačiau tuo pat metu jie yra tokie pasyvūs, kad patys ir sužlugdė šią konstitucinę reformą.

Politinės batalijos

AEI ir laikinasis Moldovos vadovas Michajus Gimpu tikėjosi šiuo referendumu galiausiai baigti nuo 2009 metų balandžio šalyje tvyrantį politinį sąstingį. Parlamentui jau du kartus nepavyko išrinkti prezidento, o tai reiškia, kad jis turi būti paleistas ir skelbiami pirmalaikiai rinkimai. Šių rinkimų reikalavo opozicijoje esantys komunistai. Idėjai pritarė ir Europos Taryba.

Tačiau tuo atveju, jei referendumas būtų pavykęs, pirmalaikių parlamento rinkimų tiesiog būtų nereikėję. Moldovos piliečiai patys būtų rinkę prezidentą, o parlamentas būtų dirbęs iki kadencijos pabaigos. Toks scenarijus komunistams kažin kodėl pasirodė visiškai nepriimtinas, todėl jie aktyviai skatino rinkėjus boikotuoti referendumą. Bet ir dabartinė situacija nežada šiai partijai rožinės ateities. Nėra jokių garantijų, kad komunistai lapkričio 21 dieną laimės pirmalaikius parlamento rinkimus. O jei ir laimėtų, jie greičiausiai neturėtų pakankamos daugumos, kad galėtų prastumti savo kandidatą į prezidentus.

Demokratinio aljanso AEI troškimą surengti tiesioginius prezidento rinkimus taip pat galima paaiškinti elementariu noru išlikti valdžioje. Aljansas susiskaldęs - tai reiškia, kad tiesioginius prezidento rinkimus kur kas daugiau šansų laimėti turėtų vienvaldis komunistų lyderis Vladimiras Voroninas, tačiau AEI bent jau būtų parlamente valdžia.

Rumunofilai ir rumunofobai

Moldovos komunistai ir juos remiantys Rusijos politikai bei propagandininkai mėgsta pateikti pasauliui itin supaprastintą šalies politinės krizės variantą. Neva valdančioji koalicija suskaldė Moldovos visuomenę į dvi oponuojančias stovyklas: tuos, kurie remia demokratus ir esą nori prijungti kraštą prie Rumunijos, ir tuos, kurie remia komunistus bei nori gerų santykių tiek su Rusija, tiek su Europos Sąjunga (ES).

Unijos su Rumunija grėsmės šūkiu komunistai naudojasi jau seniai, ir rinkėjams tai pradeda atsibosti. Net turint omenyje, kad M.Gimpu, vienas Moldovos liaudies fronto įkūrėjų, yra deklaravęs tokius siekius argumentuodamas uniją kaip istorinę, kultūrinę ir kalbinę moldavų bendrybę su rumunais, o ne su "broliška" Maskva, jis akivaizdžiai suvokia, jog bent jau regimoje ateityje susivienijimas neįmanomas. Tuo metu draugystę su Rusija pabrėžiantys komunistai patys nėra "saldainiukas" Maskvai. Jų lyderis V.Voroninas, nors ir tinkamesnis už M.Gimpu partneris Rusijai, seniausiai leido suprasti, kad politinis ir ideologinis artumas su Rusija jam nė kiek nesikerta su noru gyventi "kaip Europoje". Moldovos komunistai, propaguojantys savito kiniškojo kapitalistinio komunizmo idealus, taip pat yra eurointegracijos šalininkai. Be to, vargu ar jiems daug labiau negu demokratams patinka tai, kad separatistiniame Padniestrės regione dislokuotos okupacinės Rusijos pajėgos, neturinčios jokio tarptautinio mandato.

Politikų įkaitai

Moldovos politinių stovyklų batalijos ir intrigos gyventojams aiškiai atsibodusios. Moldova yra viena skurdžiausių valstybių Europoje, tad vargu ar rinkėjai dar gilinasi į tokią ideologinę polemiką kaip: kas geriau - Rusija ar Rumunija?

Dėl tos pačios priežasties, kaip mėgsta pašiepti Rusijos apžvalgininkai, moldavai aktyviausiai balsuoja kojomis, t. y. bėga į užsienį ieškoti padoresnio gyvenimo. Ideologiniai motyvai neturi įtakos jų emigracijos krypčiai. Gyventojai migruoja ten, kur pavyksta susirasti darbo: tiek į Rusiją, tiek į Europą, įskaitant ir Lietuvą.

Referendumas parodė, kad 70 proc. rinkėjų apskritai nerūpi, kas vyksta šalies politikoje. Jie jaučiasi politikų įkaitais, o tai rodo, kad valstybės valdymo suirutė greičiausiai nesibaigs ir po pirmalaikių parlamento rinkimų. Minimali šio proceso žala - nuo Moldovos ims nusigręžti ES, kaip velnias kryžiaus bijanti tokių nestabilių šalių. Blogiausia net ne tai, jog šioje situacijoje tradiciškai sėkmingai reiškiasi Maskvos emisarai. Kur kas blogiau, kad visiškas gyventojų abejingumas ir skurdas neretai baigiasi kirgizišku valdžios pasikeitimo scenarijumi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"