Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
PASAULIS

Vokiečiai dirba daugiausia

 
2011 06 22 0:00
Vokiečiai - darbščiausia Europos tauta.<br>LŽ archyvo nuotrauka
Vokiečiai - darbščiausia Europos tauta.
LŽ archyvo nuotrauka

Palyginti su kitais europiečiais, Vokietijos piliečiai dirba daugiausia ir darbe užtrunka ilgiau, nei numatyta darbo sutartyse.

Šiuo metu vokiečiai bene labiausiai nemėgstami Graikijoje, nes kanclerė Angela Merkel mėgino prieštarauti, kad graikams būtų suteikta dar viena paskola gelbstint juos nuo bankroto. Kanclerė pareiškė, kad graikai per mažai dirba.

Tačiau A.Merkel turi teisę taip sakyti, nes jos tautiečiai dirba daugiausia iš visų Europos Sąjungos (ES) gyventojų, tai pripažino net darbo rinkos ir socialinės politikos komisaras Laszlo Andoras.

Remdamasis atliktu tyrimu komisaras sakė, kad Vokietija šioje srityje lyderiauja pagal darbo valandų skirtumą, pagal sutartyse numatytą darbo laiką ir darbovietėje praleistas valandas. Vokietijoje nustatyta, kad darbo savaitė turi trukti 37,7 val., tačiau praktiškai tarnautojai dirba 40,4 valandos.

Tiesa, L.Andoras nemano, kad kitos ES narės turėtų sekti Vokietijos pavyzdžiu, nors ir pripažino, jog labai svarbu, kad kiekviena ES narė išlaikytų savo konkurencingumą ir rūpintųsi ekonomikos plėtra, tačiau, jo nuomone, būdus, kaip tai pasiekti, kiekviena šalis gali rinktis pati. L.Andoras nepritaria ir A.Merkel siūlymui visoje ES suvienodinti pensinį amžių.

Vokietijos kanclerė dar gegužės viduryje pareikalavo, kad Pietų Europos valstybės, ypač tokios prasiskolinusios šalys kaip Graikija, Ispanija ir Portugalija, "labiau pasistengtų", o jų gyventojai vėliau išeitų į pensiją ir trumpiau atostogautų. "Mes negalime turėti bendros valiutos, jei vieni labai ilgai atostogauja, o kitų atostogos trumpos. Taip ilgiau tęstis negali. Mes negalime būti solidarūs ir sutikti su tuo, kad Graikija, Portugalija ir Ispanija gyventų kaip anksčiau. Vokietija padės, bet tik tuomet, jei jos pačios dės daugiau pastangų, ir darbais, o ne kalbomis", - sakė kanclerė. A.Merkel pritarė ir Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle. "Sunku paaiškinti, kad mūsų, kurie išeiname į pensiją sulaukę 67 metų, pagalbos prašo tos valstybės, kurios pačios delsia ilginti pensinį amžių", - sakė jis.

Vokietijoje pensinis amžius vis labiau ilginamas (jis pailgintas nuo 65 iki 67 metų), o graikai ir portugalai į pensiją gali išeiti sulaukę 65-erių, tačiau paprastai jie pasitraukia iš darbo rinkos būdami 61-62 metų.

Tačiau L.Andoras mano, kad A.Merkel pasiūlymo negalima svarstyti kaip būdo glaudesniam ES narių ekonominiam ir politiniam bendradarbiavimui pasiekti. Komisaras teigia, kad pačios valstybės turi nuspręsti, kada jų gyventojai gali išeiti į pensiją, atsižvelgdamos į jaunų ir pagyvenusių žmonių santykį, gyvenimo trukmę, darbo našumą ir daugybę kitų faktorių, kurie yra skirtingi kiekvienoje ES narėje.

Tačiau atrodo, kad Graikijos padėtį suvokia tik premjeras George'as Papandreou, o ne patys graikai, nenutraukiantys protestų ir streikų. Negana to, jie net grasina. Europos grupės, vienijančios euro zonos finansų ministrus, vadovas Jeanas Claude'as Junckeras pranešė, kad jis iš šios valstybės gauna vis daugiau laiškų su grasinimais, nors dar pernai ji buvo išgelbėta nuo bankroto kreditais, kuriuos pažadėjo suteikti euro zonos valstybės ir Tarptautinis valiutos fondas mainais už "diržų susiveržimą". Iš pažadėtų 110 mlrd. eurų Graikija jau gavo 53 milijardus.

"Ką galiu pasakyti apie graikus? - sakė J.C.Junckeras. - Geras klausimas, kurį dažnai užduodu pats sau, nes gaunu iš Graikijos daug laiškų. Juose yra ir grasinimų mirtimi."

Graikus papiktino tai, jog J.C.Junckeras pritarė tam, kad Atėnai privatizuotų valstybines įmones, nes, juo nuomone, tai būtų mažiausia blogybė skurdžiausiems šalies gyventojams. Jis taip pat paragino graikus ieškoti sutarimo dėl biudžeto, kad jie "atrodytų kaip šalis, žinanti ko siekia".

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"