TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokiečiai ima ilgėtis tikėjimo

2012 12 01 6:00
Vokietijos kanclerės A.Merkel gyvenime religija užima svarbią vietą./Reuters/Scanpix nuotrauka

2017 metais Vokietija minės 500 reformacijos metines. Kai kurie Vokietijos politikai, ypač kanclerė Angela Merkel, akcentuodama krikščioniškų vertybių svarbą, išreiškė viltį, kad vokiečiai sugrįš į tikėjimo kelią. 

Per 2009 metais įvykusį Vokietijos kanclerės A.Merkel ir JAV prezidento Baracko Obamos susitikimą abu didžiųjų valstybių lyderiai nukeliavo į Dresdeną, ten apsilankė Dievo Motinos bažnyčioje, kuri per Antrąjį pasaulinį karą buvo sąjungininkų bombarduota. Vokietijai susivienijus bažnyčia buvo atstatyta ir tapo viena svarbiausių tikinčių Vokietijos gyventojų šventovių.

B.Obama ir A.Merkel susitikimo pabaigoje tyliai pasimeldė, tačiau šio įvykio nuotraukos nepateko į spaudos puslapius. Besimeldžiančių politikų nuotraukos - retenybė Vokietijoje. "A.Merkel nenorėjo šių nuotraukų", - sakė knygą "Angela Merkel: protestantė" parašęs Volkeris Resingas.

A.Merkel - protestantų pastoriaus iš komunistinės Rytų Vokietijos dukra. Prieš ateidama į politiką ji dirbo mokslinį darbą ir yra fizikos mokslų daktarė. Nors A.Merkel - tikinti protestantė ir Krikščionių demokratų sąjungos lyderė, religiniams klausimams ji skyrė mažai dėmesio. Tačiau pastaruoju metu religija A.Merkel tapo daug svarbesnė. Kreipdamasi į Vokietijos evangelikų bažnyčios sinodą kanclerė išreiškė viltį, kad artėjančios 500 reformacijos metinės (2017 metais) sugrąžins sekuliarius Vokietijos gyventojus į tikėjimo kelią. Vokietijos kanclerė sinode gynė tikinčius krikščionis ir akcentavo, kad "krikščionybė yra labiausiai persekiojama religija visame pasaulyje". Tačiau ši A.Merkel kalba papiktino žmogaus teisių gynėjus ir kai kuriuos politikus, teigiančius, kad vyriausybės vadovei turėtų rūpėti visi žmonės, ne vien tik krikščionys. Tuo metu V.Resingas teigia, kad A.Merkel kalba sinode atskleidžia jos asmeninį požiūrį į religiją.

"Aš esu evangelikų bažnyčios narė. Tikiu Dievą ir religija yra mano nuolatinis palydovas. Tikėjimas man buvo svarbus visą gyvenimą. Mes raginame formuoti pasaulį, prisiimdami atsakomybę už kitus. Toks mano gyvenimo požiūris, kuris, manau labai svarbus", - aiškino Vokietijos kanclerė jaunam teologijos studentui.

Tokį mesianistinį požiūrį mėgsta pabrėžti JAV politikai, tačiau Vokietijoje, kur religinės pažiūros dažniausiai laikomos paslaptyje, tai - retenybė. Berlyno laisvojo universiteto teologas Michaelis Bongardtas tvirtina, kad amerikiečiai Dievą mini daug dažniau nei vokiečiai, tačiau valstybės ir bažnyčios atskirtis griežtesnė Jungtinėse Valstijose nei Vokietijoje. Daugelyje Vokietijos žemių tikybos pamokos įeina į mokomąsias programas valstybinėse mokyklose, be to, Vokietijos vyriausybė renka mokesčius iš žmonių, kurie viešai įregistruoja savo religines pažiūras.

Nors dauguma vokiečių nuolat ir nelanko bažnyčios, Vokietijoje yra 50 mln. registruotų krikščionių. Ekspertai teigia, kad toks didelis oficialių krikščionių skaičius nestebina, nes katalikų ir evangelikų bažnyčios atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje finansuodamos ikimokyklinio ugdymo įstaigas, mokyklas, ligonines, slaugos ir senelių namus.

"Daugumai vokiečių bažnyčia svarbesnė už gaisrinę, - šmaikščiai juokavo Berlyno Humboldto universiteto profesorius Rolfas Schiederis. - Visi žino, kad religija mums reikalinga, ir žmonės moka mokesčius bažnyčiai, tačiau jie mano, kad bažnyčia reikalinga tik per vestuves ar laidotuves", - sakė R.Schiederis.

Vokietijoje, be krikščionių, dar gyvena 4 mln. musulmonų ir 200 tūkst. žydų, o daugiau nei trečdalis vokiečių neišpažįsta jokios religijos. Vokietijos humanistų asociacijos prezidentas mano, kad ši sekuliarių žmonių grupė yra pati įtakingiausia ir kad religingumas Vokietijoje tikrai nestiprėja.

Didžioji dalis Rytų Vokietijos gyventojų laiko save ateistais, nes ten vis dar gyvas komunistinis požiūris, kad ryšiai su bažnyčia gali pakenkti karjerai ir tapti kliūtimi gauti gerą išsilavinimą. Čikagos universiteto atliktas tyrimas parodė, kad daugiau kaip 50 proc. Rytų Vokietijos gyventojų netiki Dievą. Nors Rytų Vokietijos visuomenė ir sekuliari, trys svarbiausi Vokietijos politikai - iš Rytų Vokietijos kilę tikintys protestantai. Be kanclerės A.Merkel, tai - Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas ir neseniai Žaliųjų partijos lydere tapusi Katrin Goering-Eckardt.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"