TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokiečiai negyvena blogiau už italus

2013 04 11 5:46
Nuosavame name gyvena mažiau vokiečių nei italų ar ispanų. /Workaway.inf nuotrauka

Vokiečiai, nepatenkinti, kad jiems tenka gelbėti krizės apimtą Pietų Europą, yra įsitikinę, kad jie jau gyvena blogiau nei italai ar ispanai. Tačiau su tokiu teiginiu nėra linkę sutikti visi šalies ekonomistai.

Pietų Vokietijoje gyvenantys švabai mėgsta sakyti: "Dirbk, dirbk ir pasistatysi namą." Tačiau ar iš tiesų name, kuriame yra daug kambarių vaikams ir didelis kiemas, gyvena didžioji dalis vokiečių. Vokietijos centrinis bankas "Bundesbank" atliko šia tema tyrimą ir paaiškėjo, kad ne. Būtent šis tyrimas leidžia vokiečiams sakyti, kad jie jau gyvena blogiau nei pietinės Europos valstybės.

Vokietijoje nuosavame name arba bute gyvena tik 44 proc. gyventojų, o Prancūzijoje - 58 proc., Italijoje - 68 proc., Ispanijoje - net 83 procentai.

"Bundesbank" atlikta studija taip pat parodė, kad Vokietijoje vidutinė namo kaina yra 54 tūkst. eurų. Pietų Europoje namas kainuoja daug brangiau: Italijoje - vidutiniškai 163 900 eurų, o Ispanijoje - 178 300 eurų. Tik Austrijoje kainos labiau panašios į Vokietijos - namas vidutiniškai atsieina 76 400 eurų. Europos pietuose didesnė ir namų ūkio vertė: Ispanijoje ji vidutiniškai sudaro 285 800 eurų, Austrijoje - 265 000 eurų, o Vokietijoje - tik 195 200 eurų. Bet ar dėl to galima sakyti, kad vokiečiai gyvena prasčiau nei jų pietiniai kaimynai?

"Vokietijoje yra išplėtota gyvenamojo ploto nuomos rinka ir galima įsigyti namą už palyginti nedidelę kainą. Taip pat pas mus puikiai veikia socialinės apsaugos sistema, todėl sumažėjusi gyventojų motyvacija taupyti pinigus, kad turėtų iš ko gyventi išėję į pensiją arba praradę darbą. Tam tiesiog nėra didelės būtinybės", - aiškina Kelne esančio Ekonominių tyrimų instituto darbuotojas Christophas Schroederis.

Vokiečiai, teigiantys, kad gyvena prasčiau už italus ar ispanus, neįvertina ir to, kad jiems mokamos pensijos ir yra nemokamas mokslas. Be to, Vokietijoje nėra sunku išsinuomoti gyvenamąjį plotą. "Po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje prasidėjo sparčios statybos, todėl dar ir šiandien galima išsinuomoti butą arba namą už protingą kainą. Be to, gyvenamojo ploto pasiūla tikrai įvairi", - sako Nekilnojamojo turto asociacijos atstovas Ozguras Oneris. Pietų Europoje šeimos paprastai stengiasi padėti savo suaugusiems vaikams, kad jie galėtų nusipirkti nuosavą butą. Tačiau tai didina riziką, kad netikėtai gali padaugėti tokių, kurie nesugebės mokėti už paimtą paskolą, jei, pavyzdžiui, staiga neteks darbo.

Yra ir daugiau priežasčių, dėl ko Kelno Ekonominių tyrimų instituto ekspertai linkę kritikuoti "Bundesbank" atliktą studiją. Jų aiškinimu, studijoje nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad Vokietijoje vidutinė šeima paprastai susideda tik iš dviejų žmonių, o, pavyzdžiui, Ispanijoje - iš 2,7. Vadinasi, namų ūkio pajamas tenka dalyti didesniam žmonių skaičiui.

Nereikia pamiršti ir to, kad, vaizdžiai sakant, "buvo mėginta palyginti obuolius ir apelsinus", t. y. studijoje buvo lyginami skirtingų metų statistiniai duomenys: Vokietijos - 2010 metų, o Ispanijos - 2008-ųjų, kai šioje valstybėje dar klestėjo nekilnojamojo turto burbulas, kuris netrukus sprogo smarkiai numušdamas nekilnojamojo turto kainas.

Visa tai rodo, kad Vokietijai labiau tinka apibūdinimas, jog tai - socialinės gerovės valstybė. Tačiau ar jos gyventojams iš tiesų nėra ko jaudintis dėl ateities, tai jau kitas klausimas. Žaliųjų partijai priklausantis Europos Parlamento narys Svenas Giegoldas sako, kad šiuo metu jo šalyje susidariusi padėtis darosi pavojinga dėl netolygaus turto pasiskirstymo. "Studija iš tiesų atskleidė, kaip netolygiai yra pasiskirstęs turtas ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje. Vokietijoje 10 proc. žmonių disponuoja 60 proc. šalies turto. Šis faktas visiškai nesiderina su tuo, kaip mes suprantame demokratinės visuomenės apibrėžimą", - sako S.Giegoldas.

"Deutsche Welle", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"