TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokiečiai skelbia tolerancijos pabaigą

2014 12 23 6:00
Daugelis demonstrantų nenori būti siejami su dešiniųjų ekstremistais. Reuters/Scanpix nuotrauka

Nusivylę Vokietijos piliečiai ir dešiniųjų politinių pažiūrų ekstremistai vienija jėgas, kad šalyje būtų pažabota islamizacija. Ar tai reiškia, jog pokario Vokietijoje nebeliko taip ilgai liaupsintos tolerancijos svetimšaliams?

Prieš savaitę Dresdene vyko demonstracija, kurioje dalyvavo net 10 tūkst. žmonių, nepatenkintų nevaldomu islamo stiprėjimu jų šalyje. Judėjimas „Patriotiški europiečiai prieš Vakarų islamizaciją“ yra priešiškai nusiteikęs prieš vadinamuosius ekonomikos migrantus ir užsieniečių kultūros dominavimą Vokietijoje. Vienas šio judėjimo narių 29-erių vokiečių intelektualas Felixas Menzelis mano, kad Europos tapatybė neatsiejama nuo krikščionybės ir antikos palikimo. Todėl islamui čia, pasak jo, nėra vietos.

Per pirmus 10 šių metų mėnesių Vokietijoje buvo surengta daugiau kaip 200 demonstracijų prieš prieglobsčio prašytojų apgyvendinimą socialiniuose būstuose. Vidutiniškai porą kartų per savaitę pranešama apie dešiniųjų išpuolius prieš imigrantus ir jų turtą. Pavyzdžiui, visai neseniai trys pastatai, kuriuose turėjo apsigyventi pabėgėliai, tapo dešiniųjų neapykantos taikiniu – jie nupiešė ant sienų svastikas ir namus padegė. Oficialiais vyriausybės duomenimis, nuo šių metų sausio iki rugsėjo pabaigos dešinieji surengė 86 išpuolius prieš prieglobsčio prašytojus. Minimi padegimai, sunkūs kūno sužalojimai, įsibrovimai, šalies Konstitucijos draudžiamų simbolių vaizdavimas. Be to, internetas tiesiog užtvindytas dešiniųjų neapykantos prieš svetimšalius svetainių ir "Facebook" grupių. Vien „Antiislamiškas tinklaraštis“ kasdien sulaukia apie 70 tūkst. lankytojų.

Vokiečių saugumo agentūros sunerimusios dėl visuomenėje didėjančio priešiškumo. Pavyzdžiui, spalio 26 dieną demonstracijos Kelne virto riaušėmis. Per jas siautėjo mažiausiai 400 dešiniųjų ekstremistų grupuotė, pasivadinusi „Chuliganai prieš salafitus“. Praėjusią savaitę vykusiame susitikime Vokietijos žemių vidaus reikalų ministrai aptarė chuliganų ir dešiniųjų ekstremistų ryšius. Jie taip pat svarstė judėjimo „Patriotiški europiečiai prieš Vakarų islamizaciją“ stiprėjimo priežastis ir priemones jų protestams suvaldyti.

Saksonijos vidaus reikalų ministras Markusas Ulbigas teigė, jog negalima visų 10 tūkst. demonstracijoje dalyvavusių žmonių vadinti dešiniaisiais ekstremistais. Be to, daugelis jų patys nenori būti siejami su radikalais. Šiaurės Reino-Vestfalijos vidaus reikalų ministras Ralfas Jageris kai kuriuos protestuotojus pavadino "kostiumuotais neonaciais". Jo manymu, valdžios institucijos, užuot pasitelkusios baudžiamąsias priemones, turėtų rengti informavimo kampanijas ir demaskuoti baimės bei išankstinių nuostatų kurstytojus.

Vienas iš Dresdene vykusio protesto dalyvių sakė, kad nenori ateityje matyti savo anūkių, nešiojančių musulmoniškus galvos apdangalus. Kitas nurodė, esą musulmonams būtų geriau siekti prieglobsčio naftos turtingose valstybėse. Viena moteris skundėsi neišgalinti nusipirkti tokio išmaniojo telefono, kokiais naudojasi pabėgėliai.

Kaip tikino dešiniųjų ekstremizmo ekspertas iš Diuseldorfo Alexanderis Hausleris, nusivylę piliečiai negali susitaikyti su socialiniais pokyčiais, įvykusiais per kelis pastaruosius dešimtmečius, t. y. su tuo, jog Vokietija tampa imigracijos šalimi. Politikos analitikas iš Dresdeno Werneris Patzelis aiškino, kad Saksonijoje jau kelis dešimtmečius pernelyg mažai dėmesio skiriama politiniam švietimui.

Spiegel.de, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"