TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokiečiai šturmuoja maisto bankus

2014 01 07 6:00
Maisto bankų paslaugomis naudojasi pusantro milijono Vokietijos gyventojų.  spiegel.de nuotrauka

Maisto bankai ir nemokamai sriubą dalijančios virtuvės daugelyje Vokietijos miestų turi didelių problemų. Stengdamosi neatsilikti nuo sparčiai augančios paklausos, kai kurios šių organizacijų dabar jau atsisako įprastų nemokamo maisto dalijimo modelių, kad galėtų ir toliau padėti mažiau pasiturintiems žmonėms.

Visoje šalyje maisto bankų darbuotojai, dauguma iš jų savanoriai, skambina pavojaus varpais: labdaros nebepakanka sumokėti už maisto sandėlius ir sunkvežimių, kuriais išvežiojami produktai, degalus. Kai kurioms organizacijoms net nepavyksta surinkti pakankamai maisto, kad patenkintų vis augančią nemokamo maitinimo paklausą.

Didesnė paklausa

Maisto bankų savanorių ir darbuotojų manymu, tokia situacija susiklostė dėl to, kad nemokamo maitinimosi griebiasi vis daugiau žmonių. Be to, gyventojai mažiau varžosi ir nesigėdija viešai pripažinti, kad verčiasi sunkiai ir turi pasikliauti labdara.

Tačiau tai tik viena istorijos pusė. Šis labdaros judėjimas daro kelias esmines klaidas, kurios įmonėms kelia didelių problemų. Jis auga per greitai ir nusigręžia nuo pagrindinio savo tikslo. Kai kur nemokamo maisto tiekimo skurstantiesiems organizacijos išplėtė savo funkcijas ir iš dalies perėmė socialinės gerovės valstybės vaidmenį. Be nemokamo maitinimo, jos dar rengia mokymo programas, kurios turėtų padėti pagerinti darbo rinkoje reikalingus įgūdžius, maisto gaminimo kursus arba padeda vienišoms motinoms prižiūrėti vaikus.

Geranoriški piliečiai pradėjo steigti maisto bankus visoje Vokietijoje, net ir tuose miestuose, kur gyventojų mažiau nei 10 tūkst., o nedarbas nesiekia 5 procentų. Nemokamo maisto dalijimo judėjimas išaugo į milžinišką struktūrą su 60 tūkst. savanorių, begale transporto priemonių ir apie 3 tūkst. maisto bankų.

Per pastaruosius 5 metus žmonių, gaunančių maistą nemokamai arba už nedideles sumas, padaugėjo maždaug dvigubai - iki 1,5 milijono.

Studentai ir imigrantai

Šis skaičius neatrodytų toks dramatiškas, jeigu parduotuvių paaukoto maisto kiekis augtų maždaug tokiu pačiu tempu. Bet tiek didieji prekybos centrai, tiek smulkios mažmeninės prekybos parduotuvės pradėjo geriau planuoti savo atsargas, iš lentynų pašalina vis mažiau prekių arba taiko nuolaidas produktams, kurių galiojimo laikas artėja prie pabaigos. Maisto bankai vis dar surenka pakankamai vaisių ir daržovių, bet akivaizdžiai sumažėjo makaronų, mėsos ir pieno produktų. Būtent šios prekės tarp maisto banko klientų yra paklausiausios.

Baiminamasi, kad ateityje situacija gali dar pablogėti. Maisto bankų paslaugomis Diuseldorfe ir kituose universitetiniuose miestuose naudojasi vis daugiau studentų. Vidutinės mėnesinės studento pajamos Vokietijoje - tik 864 eurai. Pagal Vokietijos federalinio statistikos biuro nustatytus kriterijus, tai kelia jiems tokią pačią "skurdo grėsmę" kaip ir daugeliui pensininkų ar kitų labdaros gavėjų. Maisto banko savanoriai taip pat nerimauja, kad jų centrus užplūs atvykėliai iš Bulgarijos ir Rumunijos, kurių piliečiams buvo suteikta teisė naudotis darbuotojų judėjimo laisve nuo sausio 1 dienos.

Vienas iš galimų problemos sprendimų yra porcijų sumažinimas, tačiau jau dabar žmonės skundžiasi, kad daugelyje centrų negauna pakankamai maisto.

Konkurencija tarp organizacijų

Šiokio tokio pagerėjimo būtų galima tikėtis, jeigu įvairios organizacijos racionaliai pasidalytų surinktą maistą. Kai kuriose vietovėse maisto bankai net konkuruoja dėl pardavėjų simpatijų. Pralaimėtojai yra priversti tiekti klientams mažesnes porcijas, o tie, kuriems pasiseka labiau, plečia produktų ir paslaugų asortimentą.

Konkurencija ir auganti paklausa kai kurias organizacijas verčia permąstyti ir pakoreguoti pagrindinius maisto bankų veiklos principus. Anksčiau jie platindavo tik tuos produktus, kuriuos gamintojai, prekybos centrai ir kiti prekeiviai buvo pasiruošę išmesti. Norėdami išlaikyti maždaug 18 tūkst. klientų per savaitę, maisto bankai Bavarijos sostinėje dabar yra priversti imtis priemonių, kurios praeityje būtų vertinamos kaip pagrindinių judėjimo principų išdavystė: už surinktas aukas jie patys dideliais kiekiais perka maistą.

spiegel.de, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"