TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokiečiai taria "ne" lenkų atominei elektrinei

2011 03 17 0:00
Atėjo metas mąstyti, kuo keisti pigią branduolinę energetiką.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vokiečiai ne tik stabdo senas atomines elektrines savo šalyje, bet ir nenori, kad jos būtų statomos gretimose valstybėse, pirmiausia Lenkijoje.

Su Lenkija besiribojančios Branderburgo žemės premjeras, taip pat Berlyno valdžia mandagiai leidžia suprasti lenkams, kad nenori, jog šie statytų atominę elektrinę, ir tikisi, kad po branduolinės katastrofos Japonijoje kaimynai atsisakys savo plano turėti pirmą atominę jėgainę.

"Puoselėju viltį, kad mūsų kaimynai lenkai padarys išvadas, adekvačias šiuo metu susidariusiai situacijai", - sako Branderburgo žemės premjeras Matthiasas Platzeckas. Šis politikas mano, jog branduolinė energetika nėra žmonijai priimtina elektros energijos gaminimo forma. M.Platzeckas labai norėtų, kad rytiniai Vokietijos kaimynai lenkai tai suvoktų. Jam pritaria ir Berlyno senatorius Richardas Mengas, įsitikinęs, jog "branduolinė energetika nėra sprendimas". "Galiu tik tikėtis, kad branduolinė katastrofa Japonijoje privers lenkus atsisakyti šio ketinimo", - teigia senatorius. R.Mengas aiškina, kad Vokietijos politikams taip pat reikia keisti savo mąstymą ir imti svarstyti, kaip aprūpinti savo šalį elektra be atominės energetikos, o Lenkija turėtų atsisakyti savo planų statyti atominę jėgainę.

Tačiau Lenkijos vyriausybės atstovas Pawelas Grasas tvirtina, kad Lenkija nežada persvarstyti savo ketinimų dėl pirmos šalyje atominės elektrinės statybos, bet saugumo klausimas esą bus vienas svarbiausių parenkant jai technologiją. Lenkijos ūkio ministerija jau paskelbė, kad jėgainės statybos darbai prasidės 2016 metais, kaip ir planuota, o pirmasis blokas pradės gaminti elektrą 2020-aisiais. Numatomas šios elektrinės galingumas - 3000 megavatų. Iki 2013 metų pabaigos bus galutinai nuspręsta, kurioje Lenkijos vietoje bus statoma atominė jėgainė.

Branduolinės epochos pabaiga

Vokietijos dienraštis "Frankfurter Allgemeine Zeitung" rašo, kad po įvykių Japonijoje visa Vokietijos politika dėl 17 atominių elektrinių eksploatavimo pratęsimo "tapo makulatūra". Visų Vokietijos žemių žmonės privalo mąstyti tik apie tai, kaip pereiti prie pavojaus nekeliančios energetikos. "Kai kurių tautų arba bent jų prezidentų tikėjimui atomu dar niekada nebuvo suduotas toks stiprus smūgis. Atėjo energijos, kuris yra pigi tik trumpalaikėje perspektyvoje, epochos pabaiga. Ši epocha išsilydė Fukušimos elektrinės griuvėsiuose", - tvirtina didžiausias Vokietijos dienraštis.

Šiuo metu politikai kalba apie pauzę. Žinoma, techniškai įmanoma modernizuoti senas Vokietijos atomines elektrines, nors tai labai brangiai kainuotų ir atviras liktų klausimas, ar jos būtų saugios. Tačiau politiniu požiūriu taikaus atomo plėtra baigiama visiems laikams. Matydama siaubingus vaizdus iš Japonijos valdančioji koalicija neturi kitos išeities, kaip tik priimti atitinkamą nutarimą. Dienraštis teigia, jog sunku būtų įsivaizduoti, kad kanclerė Angela Merkel, kuri iš profesijos yra fizikė, vieną dieną vėl imtų kalbėti apie vokiškus atominius reaktorius. Iš tiesų kanclerė tik įsakė juos sustabdyti septyniose atominėse elektrinėse trims mėnesiams, kol bus patikrintas jų saugumas. Cunamis ir žemės drebėjimas Vokietijai vargu ar gresia, todėl greičiausiai bus atliekami standartiniai saugumo testai - žiūrima, ar atominės jėgainės atlaikytų lėktuvo smūgį, ar jų kontrolę galėtų perimti teroristai ir, svarbiausia, ar sutrikus energijos tiekimui veiktų aušinimo sistemos.

Kai kurių apžvalgininkų nuomone, A.Merkel žingsnis uždarant reaktorius yra grynai politinis. Taip kanclerė siekia apsaugoti savo valdžią prieš vietos rinkimus, kurių treji jos laukia jau kovo 27 dieną. Ypač skaudu būtų pralaimėti Badene-Viurtemberge - krikščionys demokratai valdžioje nuo 1952 metų. Visuomenės apklausos rodo, kad kol kas šiame regione nė viena iš politinių jėgų neturi aiškios persvaros.

Dar rudenį Vokietijos valdančioji koalicija patvirtino kontroversišką planą pratęsti atominių jėgainių veiklą. Net ir tai, kad laikinai sustabdyti keli reaktoriai, nereiškia, jog branduolinės energetikos era Vokietijoje greitai baigsis - didžiausia Europos ekonomika maždaug penktadalį reikalingos energijos kiekio pasigamina atominėse jėgainėse. Tačiau dabar į aklavietę pateko visa Vokietijos "žalioji revoliucija". A.Merkel planavo, kad iki 2050 metų 80 proc. energijos bus pagaminta naudojant vėją, biomasę, saulės energiją ar hidroelektrines. Papildomi atominių elektrinių mokesčiai turėjo užtikrinti sklandesnį tokio perėjimo finansavimą. Opozicijoje esantys socialdemokratai ir žalieji, anksčiau agresyviai prieštaravę branduolinei energetikai, dabar reikalauja, kad A.Merkel negudrautų ir laikytųsi pradinio plano.

Perdėta reakcija?

Opozicija pliekia kanclerę, esą ši pasidavė panikos apimtos visuomenės spaudimui. "Sprendžiant iš to, kaip didžiausia Europos valstybė reagavo į Fukušimos incidentą, atrodo, kad toksinis debesis jau atplaukė į šalį", - ironizavo "Der Spiegel" apžvalgininkai. Po incidento Japonijoje atlikta visuomenės apklausa rodo, jog net 70 proc. vokiečių tiki, kad panaši krizė gali ištikti ir jų kraštą. 80 proc. respondentų norėtų, kad A.Merkel rudenį pristatytas planas pratęsti jėgainių darbą būtų iš viso sustabdytas.

Iš parduotuvių sparčiai nyksta Geigerio-Miulerio skaitkliai jonizuojančiai spinduliuotei nustatyti. Vokietijos žuvų informacijos centrui teko viešai patikinti vokiečius, kad sušius valgyti vis dar galima. Gudrun Pausewang knyga "Debesis" ("Die Wolke"), pasakojanti apie mergaitę, išgyvenusią atominę katastrofą Vokietijoje, - vėl perkamiausiųjų sąrašuose. Pirmą kartą ji buvo išleista 1987-aisiais, praėjus metams po Černobylio avarijos.

Konservatyvus dienraštis "Die Welt" svarsto, kad branduolinė krizė Japonijoje gali turėti panašų politinį ir psichologinį poveikį kaip Rugsėjo 11-oji, po kurios įvyko du didžiuliai karai Afganistane ir Irake, žuvo šimtai tūkstančių žmonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"