TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokiečiai veržiasi diržus

2010 02 03 0:00
Vokiečiai vis labiau nusivilia Berlynu. Ten net sniego seniai jau laiko plakatus su užrašu "Už geresnį rytojų".
AFP/Scanpix nuotrauka

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble įspėjo gyventojus, kad teks smarkiau susiveržti diržus, kitaip nepavyks įveikti rekordinio šalies deficito.

Jau šiais metais Vokietijos biudžeto deficitas sudarys beveik 86 mlrd. eurų. Dabartinę ūkio padėtį ministras vadina pačia blogiausia po Antrojo pasaulinio karo ir nors skelbiama vis daugiau optimistinių prognozių, šalyje labai daug netikrumo. Lemiamais W.Schaeuble laiko 2011 metus, tačiau iki jų dar reikės priimti "svarbių sprendimų".

Kaip teigia ministras, praėjusiais metais šalies BVP smuko 5 procentais. Šiemet jau tikimasi 1,5 proc. augimo, tačiau šalies padėtis tebėra beprecedentė.

Didžiausia Vokietijos problema lieka nedarbas. Nors džiūgaujama, kad šiemet neteks darbo tik 320 tūkst. žmonių, tačiau bendras bedarbių skaičius sudarys net 3,7 milijono. Finansų ministras jau nebežada, kad sumažės mokesčiai, nors dėl to buvo susitarusi valdančioji koalicija, ir mano, kad dėl sunkios padėties gali būti atidėta mokesčių reforma.

Ekonomikos instituto atliktas tyrimas parodė, kad Vokietijoje vis dažniau žmonės dirba nelegaliai. Darbdaviai nemoka valstybei mokesčių už kas penktą pasamdytą darbuotoją, o žmonės, kurie dirba vokiečių namuose (tokių šalyje beveik 4 mln.), net neregistruojami.

"Dėl visko kalta ūkio krizė. Dėl jos nelegalus darbas išgyvena bumą", - aiškina ekonomistas Jurgenas Schneideris. "Nedarbas auga, darbo valandos trumpėja, tačiau vėl iškilo viršvalandžių problema. Darbdaviai turi kaip nors kompensuoti prarastas pajamas, todėl ir įdarbina žmones nelegaliai", - rašo ir didžiausias Vokietijos dienraštis "Suddeutsche Zeitung".

Vidutiniškai vokietis dirba 1800-1900 valandų per metus. Dabar, trumpėjant darbo valandoms, jis turi dagiau laisvo laiko. Tačiau net nusivylęs vokietis nenori sėdėti rankas sudėjęs. Jis stengiasi ištverti sunkmetį ir sutinka dirbti nelegaliai. Įdomiausia, kad nelegalus darbas populiarus ne tik tarp bedarbių. Nepaprastai daug kvalifikuotų darbuotojų taip pat ieško išsigelbėjimo dirbdami nelegaliai ir stengiasi nemokėti mokesčių valstybei. Dėl to per metus Vokietija praranda 10 mlrd. eurų. Tačiau yra ir pozityvus aspektas. "Gamtoje niekas nepražūva. Tie pinigai vis vien patenka į apyvartą, ir tai skatina vartojimą", - sako J.Schneideris.

Tinginius norima bausti

Sparčiai daugėjančios bedarbių pašalpos Vokietijoje jau tampa rimta problema. Heseno žemės premjeras Rolandas Kochas siūlo bausti bedarbius, kurie atsisako jiems pasiūlyto darbo, nes yra linkę toliau gauti pašalpą. "Daugybė užimtumo centrų atsisako imtis sankcijų, nes nenori įsivelti į teisminius ginčus, kurių ir taip daug", - sako R.Kochas. Tačiau jis mano, kad negalima mokėti pašalpas už nieką, kai šalyje tiek daug visuomenei naudingo darbo, ypač komunaliniame ūkyje. "Juk kalbama apie šimtus tūkstančių darbo vietų. Reikia jas panaudoti", - teigia Heseno žemės premjeras.

R.Kochas jau įsivėlė į aštrią polemiką su savo darbo ministre Ursula von den Leyen, kuri mano, kad bedarbius reikia ne spausti, o teikti jiems tikslinę pagalbą. "Daug kas iš gaunančių pašalpą nori dirbti, tačiau jie neturi kur palikti vaikų, neturi reikiamo išsilavinimo arba profesinių įgūdžių", - aiškina ministrė.

Nepatrauklus Berlynas

Vokietijos sostinė Berlynas tampa nepatraukliausiu miestu gyventi. Jis užima paskutinę vietą pagal gerovę ir ūkio plėtrą tarp visų 16 Vokietijos federalinių žemių. Beveik 20 proc. Berlyno gyventojų yra vienaip ar kitaip priklausomi nuo valstybės pagalbos. 14 proc. jų yra bedarbiai (šalies vidurkis 7,8 proc.), ketvirtį sostinės gyventojų sudaro imigrantai, iš kurių 40 proc. neturi darbo. Geriau nei Berlyne žmonės gyvena kitose buvusios Rytų Vokietijos žemėse - Saksonijoje-Anhalte, Brandenburge, Meklenburge-Priešakinėje Pomeranijoje, Saksonijoje ir Tiuringijoje.

Tačiau Berlynas tebėra didžiausias Vokietijos miestas ir antras pagal gyventojų skaičių Europoje (po Londono). Be to, jis turi šiuolaikinio, madingo, pažangaus miesto, į kurį plūsta kūrybingi žmonės, reputaciją. Tik miestą valdantys socialdemokratai ir kiti kairieji nieko nedaro, kad būtų panaudotas šis potencialas. O ir patys sostinės gyventojai mažiau linkę stengtis - net 11 proc. moksleivių negauna atestatų.

Berlyno meras, lietuviško kraujo turintis Klausas Voveraitis linkęs labiau rūpintis pramogų verslu ir pasirengęs paversti miestą nuolatiniu festivalių ir įvairių renginių centru. Tai atima iš miesto konkurencingumą, pirmiausia aukštųjų technologijų srityje.

Buvęs Berlyno finansų ministras, dabar Federalinio banko valdybos narys Thilo Sarrazinas taip pat pabrėžia, kad nekvalifikuotų žmonių, pirmiausia imigrantų musulmonų, net nenorinčių integruotis ir linkusių gyventi iš pašalpų, antplūdis stabdo miesto augimą. Berlynui paprasčiausiai ima trūkti "smegenų".

Vokiečius traukia Viena

Nepatenkinti gyvenimu savo šalyje vokiečiai vis dažniau traukia į Vieną, kurią jie laiko pasauline metropolija. Anksčiau didžiavęsi Frankfurtu, Miunchenu ir Berlynu, dabar šiuose miestuose vokiečiai jaučiasi nelaimingi.

"Hamburgo gyventojai ilgisi kalnų ir baltaveidžių žmonių. Vokiečiai, anksčiau džiaugęsi, kad gyvena turtingame Berlyne, dabar mato mirštantį miestą, kurio komunikacijos kelia pavojų. Kurį laiką kompromisiniu variantu jie vadino Miuncheną - šiame mieste yra ir kalnų, ir šviesios odos žmonių, kokių labai trūksta Hamburge. Tačiau dabar ir Miunchenas neatitinka vidutinio vokiečio svajonių", - rašo "Suddeutsche Zeitung".

Frankfurtas, Diuseldorfas arba Osnabriukas laikomi miestais, kuriuose galima pergyventi blogą metą, jei jau nėra geresnės perspektyvos. Į Freiburgą traukia gyventi savo lytimi besididžiuojančios moterys, labai jau emancipuotos ir net išvaizda nepanašios į silpnąją lytį. Tačiau šio miesto trūkumas - Šveicarijos kaimynystė.

Todėl vokiečiai renkasi Vieną, kuri jiems atrodo egzotiškesnė. Be to, austrai mažai skiriasi nuo vokiečių, ten nekyla kalbos problema. Viena - muzikų, menininkų ir neatskleistų talentų miestas. Ten galima nusipirkti vokiečio širdžiai mielų senovinių daiktų - Austrijos kanclerio Engelberto Dollfusso baldų arba asmeninių imperatoriaus Franzo Josefo daiktų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"