TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokiečių pensininkai keliasi į užsienį

2013 01 05 6:00
Dauguma vokiečių pensininkų patenkinti gyvenimu užsienio slaugos namuose. /Užsienio spaudos nuotrauka

Vis daugiau vokiečių pensininkų slaugos namus renkasi užsienyje. Tai lemia mažesnė kaina ir geresnė paslaugų kokybė.

Hannelore Koennemann džiaugiasi savo naujaisiais senelių namais - trijų kambarių butu, apstatytu barokiniais baldais. "Kai pirmą kartą atvykusi atsiguliau į naują minkštą lovą, padėkojau Dievui, kad jaučiuosi saugiai", - sakė 78 metų buvusi parduotuvės savininkė. H.Koennemann senelių namus pasirinko ne savo gimtajame Gelzenkircheno mieste Vokietijoje, bet daugiau kaip 1000 kilometrų nuo jo nutolusioje Vengrijoje, prie Balatono ežero krantų. "Pflegeheim Balaton" senelių namuose ji moka 2100 eurų už nakvynės, maitinimo ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurios Vokietijoje jai kainuotų trečdaliu daugiau. H.Koenneman kiekvieną dieną mankštinasi, du kartus per mėnesį į senolės naujus namus užsuka kirpėja ir manikiūrininkė. Būdama 78 metų pensininkė stengiasi išlikti graži.

H.Koennemann nėra vienintelė vokietė, kuri persikelia į užsienyje esančius senelių namus. Tačiau ji, priešingai nei jos kaimynė Ilsė Puderbach, jaučiasi laiminga. "Visada ieškojau nuotykių ir senatvėje atsidūriau Vengrijoje. Net pramokau šiek tiek vengriškai", - džiaugėsi vokietė. Tuo tarpu 84 metų I.Puderbach į "Pflegeheim Balaton" atsikraustė ne iš gero gyvenimo. Pragyvenimas ant Balatono ežero kranto kainuoja daug pigiau nei Vokietijoje. I.Puderbach Vengrijoje moka 1500 eurų per mėnesį. Vokietijoje jai pragyvenimas kainuotų dvigubai daugiau. "Šiek tiek krutu, bet tai ne tas rojus, kurio tikėjausi sulaukti senatvėje", - sakė I.Puderbach.

Jos sūnus Udo Puderbachas mano, kad šeimai skaudu iškeldinti motiną už šimtų kilometrų nuo namų, tačiau tokį sprendimą ji pasirinko dėl geresnės paslaugų kokybės. Verslininkui U.Puderbachui apmaudu brangiai mokėti už nekokybiškas slaugos ir rūpybos paslaugas savo šalyje. "Apie senelių namus užsienyje sužinojau perskaitęs vieno laikraščio straipsnį bei naršydamas Vokietijos pensininkams skirtose interneto svetainėse. Slaugos paslaugų Vengrijoje kaina nedaug sumažėjo, tačiau slaugės ateina mamos patikrinti bent kartą per valandą. Ir visos jos gerai kalba vokiškai", - sakė U.Puderbachas. .

Nors dauguma vokiečių pensininkų užsienio slaugos namuose jaučiasi gerai, Vokietijos spauda ir pilietinės organizacijos skambina pavojaus varpais dėl "močiučių eksporto" bei keikia Vokietijos valstybę ir joje dirbančius socialinius darbuotojus. Patriotiškai nusiteikusi Sociopolitinės organizacijos "Sozialverband Deutschland" prezidentė Ulriche Mascher apgailestauja dėl Vokietijos senelių išsiuntimo į užsienį. "Būtų sunku šalyje, kurioje negalėčiau šnekėti gimtąją kalba senatvėje. Užsienio šalies liaudies dainos, su kuriomis senoliai supažindinami, gali būti labai gražios, tačiau jos nėra gražesnės už gimtosios šalies liaudies dainas", - sakė U.Mascher.

"Sueddeutsche Zeitung" apžvalgininkas Heribertas Prantlis pasipiktinęs "močiučių eksportu". Jis teigia jaučiantis gėdą, kad valstybė, kuri gamina geriausius pasaulyje automobilius, nepajėgi tinkamai rūpintis senolių priežiūra. H.Prantlio nuomone, vokiečiai į užsienį eksportuoja viską, kas naudinga ir žalinga. "Eksportuojamos šiukšlės, atominės pramonės atliekos, seni daiktai išmetami ten, kur juos pigiausia išmesti... ir šiandien mes eksportuojame ligotus ir vyresnio amžiaus žmones. Prasidėjo gerontologinis kolonializmas. Greičiausiai jis buvo išrastas beprotnamyje. Turbūt vokiečiai pradės eksportuoti ir vaikus, jeigu vaikų darželiai pasirodys per brangūs", - pyko H.Prantlis.

Priešingai nei vokiečiai, užsienio valstybių verslininkai džiaugiasi "močiučių ekportu". Strategijos ir žmogiškųjų išteklių konsultantas iš Čekijos Janas Ryclis, vadovaujantis globos namų šalia Prahos statybų projektui, teigia, kad "močiučių eksporto" aprašymai Vokietijos spaudoje yra neatsakingi, nes vokiečiai nori pigesnių ir geresnės kokybės slaugos paslaugų. "Apklausėme daugelį žmonių visoje Vokietijoje. Pagrindiniai jų motyvai - finansiniai. Nelengvas sprendimas išsiųsti savo tėvus ir senelius į užsienį. Dėl to jie jaučiasi kalti, bet aplinkybės priverčia juos taip pasielgti", - sakė

J.Ryclis. Čekijoje verslininkas nori globos namus paversti sanatorija, kurioje kainos būtų trigubai ar net dvigubai mažesnės negu Vokietijoje. "Čekijoje pigesnė darbo jėga", - pridūrė verslininkas.

Pigesnė darbo jėga - svarbiausia priežastis, kodėl seselė iš Šveicarijos Anita Somaini pradėjo verslą užsienyje. Ji atidarė slaugos ir reabilitacijos centrą Tailando Puketo saloje. Šiame centre prižiūrimi ir gydomi žmonės, sergantys Alzhaimerio liga bei silpnaprotyste. "Slaugytojos uždirba nuo 350 iki 500 eurų. Taigi galime teikti pigesnes ir kokybiškesnes paslaugas visą parą", - sakė A.Somaini.

Vienas jos pacientų - 52 metų bankininkas iš Miuncheno Georgas. Jis atvyko į Tailande esančius slaugos namus, nes patyrė rimtą smegenų traumą, kai nukrito nuo laiptų rūsyje. "Slaugos namuose Vokietijoje tapau agresyvesnis. Man nepatiko, kaip seselės elgėsi su manimi, o čia jaučiuosi tiesiog puikiai. Galiu nusipirkti cigarečių, maudytis lauke įrengtame baseine, grožėtis nuostabia gamta ir kiekvieną dieną kalbėtis per programą "Skype" su artimaisiais Vokietijoje", - sakė Georgas.

Tuo tarpu Graikijoje gyvenančią 85 metų vokietę Edeltraut Papaeleopoulus kamuoja tėvynės ilgesys. Ji dalijasi namu šalia Atėnų su septyniais kitais silpnaprotyste sergančiais vokiečiais. "Dainuojame vokiškas dainas, valgome pyragą, geriame kavą kiekvieną ketvirtadienį ir kalbame apie tai, kas nutiko prieš 80 metų. Nors dabar Graikijoje krizė, bet susitaupiau šiek tiek pinigų, kad bent būčiau palaidota gimtojoje šalyje", - sakė senolė.

"The Guardian", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"