TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokietija: Griežtų priemonių taikymas Turkijoje „pažeidžia įstatymo viršenybę“

2016 07 20 16:39
Reuters/Scanpix nuotrauka

Vokietija trečiadienį pasmerkė Turkijoje eskaluojamą griežtų priemonių taikymą po nepavykusio perversmo, nes toks griežtas atsakas „pažeidžia įstatymo viršenybę“.

„Beveik kas dieną matome naujas priemones, kurios pažeidžia įstatymų viršenybę ir kurios neatitinka proporcingumo principo, – sakė žurnalistams Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas. – Neabejotinai tai kelia didelį nerimą“.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pirmininkavo kriziniam saugumo susitikimui – pirmajam po sužlugdyto perversmo ir surengtam tokiu metu, kai per vis plečiamą „valymą“ jau buvo sulaikyta arba atleista maždaug 50 tūkst. žmonių.

Ankara tvirtina, kad šį pučą sumanė JAV gyvenantis turkų dvasininkas Fethullah Gulenas; tad griežtosios priemonės, taikomos asmenims, įtariamiems bet kokiais ryšiais su šiuo R.T.Erdogano priešu, kuris anksčiau buvo jo bendražygis.

Šie valymai sukėlė nerimą, kad R.T.Erdoganas pasinaudojo puču susidoroti su savo oponentais, o Turkijos sąjungininkės Vakaruose reikalauja šios strateginės NATO valstybės valdžios laikytis teisinės valstybės principų.

Vokietija jau pirmadienį griežtai įspėjo Turkiją ir sukritikavo „pasibjaurėtinas kaprizų ir keršto scenas“ po žlugusio pučo; taip pat perspėjo, kad Turkijoje nebūtų sugrąžinta mirties bausmė.

Mirties bausmę panaikino prieš 12 metų

Kai sekmadienį R.T.Erdoganas pareiškė, kad Turkija svarstys mirties bausmės sugrąžinimą, S.Seibertas pasakė, kad tai „reikštų derybų dėl ES narystės pabaigą“.

Mirties bausmę Turkija panaikino 2004 metais, vykdydama reformas, kurių reikia norint įstoti į Europos Sąjungą.

Jos sugrąžinimas iškeltų naujus klausimus ES ir Ankaros santykiuose, kai derybos dėl narystė ir taip jau yra įstrigusios.

Vokietijoje gyvena didžiausia už Turkijos ribų etninė turkų bendruomenė, kurią sudaro apie trys milijonai žmonių.

Sulaikyta dešimtys tūkstančių

Ttrečiadienį pirmininkavo kriziniam saugumo susitikimui – pirmajam po sužlugdyto perversmo ir surengtam tokiu metu, kai per vis plečiamą „valymą“ jau buvo sulaikyta arba atleista maždaug 50 tūkst. žmonių.

Grupės kariškių surengtas bandymas įvykdyti perversmą yra skaudžiausias smūgis 13 metų trunkančiam R.T.Erdogano dominavimui Turkijoje ir prezidentas yra sakęs, jog trūko 15 minučių, kad jis būtų buvęs sąmokslininkų nužudytas ar pagrobtas.

Per tą nesėkmingą praėjusio penktadienio pučą žuvo daugiau kaip 300 žmonių, buvo padaryta didelė žala, ypač – Ankaroje, kur naikintuvų ir kovos sraigtasparnių reidai prieš strateginius taikinius pašiurpino gyventojus ir griuvėsiais pavertė parlamento bei policijos būstinės dalis.

Buvo sulaikyta daugiau kaip 9 tūkst. įtariamųjų, tarp jų – vieni įtakingiausių Turkijos generolų, kurie yra kaltinami vadovavimu sąmokslui.

Iš viso buvo atleista arba sulaikyta maždaug 48 800 valstybės tarnautojų, tarp jų – policininkų ir mokytojų, rodo skaičiai, kuriuos paskelbė dienraštis „Hurriyet“ ir televizija „CNN-Turk“.

Prezidentas antradienį vakare pirmą kartą po sužlugdyto perversmo grįžo į sostinę, o trečiadienį prezidentūroje surengė nacionalinės saugumo tarybos, kurią sudaro aukščiausio rango karininkai bei saugumo ministrai, posėdį.

Uždraudė mokslininkams vykti į komandiruotes užsienyje

Turkijos aukštojo mokslo taryba uždraudė mokslininkams vykti į komandiruotes užsienyje ir paragino tuos, kurie šiuo metu yra užsienyje, greitai grįžti namo, trečiadienį pranešė valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.

Tarybos pareiškime universitetams sakoma, kad mokslininkai ir dėstytojai, kurie jau yra užsienyje dirbti ar studijuoti, turėtų „kaip įmanoma greičiau“ grįžti namo.

Taryba paprašė universitetų rektorių „skubiai patikrinti visų akademinių ir administracijos darbuotojų, susijusių su FETO, situaciją“. JAV gyvenančio turkų dvasininko F.Guleno judėjimą „Hizmet“ („Tarnystė“), kuris dešimtyse šalių propaguoja nuosaikų islamą, Turkijos valdžia vadina „ Fethullah teroristine organizacija“ (FETO).

Rektoriai tarybą apie tą „situaciją“ turi informuoti iki rugpjūčio 5 dienos.

Antradienį vyriausybė suspendavo 15 200 valstybinio švietimo darbuotojų ir pareikalavo, kad dėl įtariamų ryšių su F.Gulenu atsistatydintų beveik 1 600 dekanai iš privačių ir valstybinių universitetų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"