TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokietija liko viena

2012 01 24 6:00

Įtakingas britų savaitraštis "The Economist" skeptiškai vertina Vokietijos politiką Europoje. Akivaizdu, kad ji lieka vienintele ir stipriausia lydere, kurios pavyzdžiu seks kitos Europos Sąjungos (ES) narės. Bet ar pasirinkta kryptis dar labiau nesusilpnins euro zonos?

Europos politikai pastaraisiais mėnesiais pamėgo atpirkimo ožiais paversti kredito reitingų agentūras. Jos kaltinamos tuo, kad nemato Europos pastangų ir net prisideda prie anglų bei amerikiečių sąmokslo sunaikinti eurą. Nors iš tiesų jos vienintelės pasako karčią tiesą. Pavyzdžiui, "Standard & Poor's" nusprendus sumažinti iš karto devynių Europos vyriausybių reitingus nebeliko ko žavėtis Ispanijos ir Italijos obligacijų aukcionais. Taip vyriausybės buvo nubaustos už savo netinkamą reakciją ir nevykusią taupymo maniją. Taigi problema glūdi ne vienoje valstybėje, o visoje euro zonoje. Sumažinus Prancūzijos reitingą ir Vokietijai likus vienintelei valstybei su "stabiliomis" prognozėmis "Standard & Poor's" pakeitė Europos balansą. Vienu ypu ji palei Reiną atkūrė sieną, kurią mėgino sunaikinti daugybė lyderių kartų nuo pat pirmųjų ES protėvių. Prancūzija neteko simbolinės lygybės su Vokietija, o jų tandemas tapo vienaratis.

Galių pusiausvyra kuris laikas svyravo tai į Prancūzijos prezidento, tai į Vokietijos kanclerės pusę. Krizei įsibėgėjus Angela Merkel ir Nicolas Sarkozy tapo tokie neišskiriami, kad daugeliui net pasidarė bloga nuo "Merkozy" diktato. O dabar ir pati mintis "Merkozy" skamba tuščiai. Kaip sako buvęs prancūzų ekonomikos ministras Thierry Bretonas: "Kovos lauke Berlynas liko vienas."

Nenuostabu, kad A.Merkel mėgina plėsti savo draugų būrį. Ji ėmė rengti neformalias vakarienes su kitais lyderiais - pradedant Portugalijos, Švedijos ir Austrijos premjerais. Jai patinka Italijos technokratas ministras pirmininkas Mario Monti. Jos patarėjai tvirtina, kad niekas nepakeis Prancūzijos. Bet A.Merkel aiškiai jaučia, kad tą partnerystę reiktų kuo nors keisti. Tam tikra prasme Vokietija dabar veikia kaip nuolatinis prezidentas.

Europos politikoje jau senokai vyrauja principas, kad Vokietijos ir Prancūzijos partnerystė reikalinga tam, kad būtų užslėpta Vokietijos stiprybė ir Prancūzijos silpnybė.

Subliuškus šiai iliuzijai, kokios bus pasekmės? Vokietija Prancūzijos nepaaukos. Ji jaučiasi nepatogiai viską valdydama viena. Kai kurie Vokietiją vadina "paaugliška hegemone", bet greičiausiai ji dar mažesnė. Vokiečiai dominuoja, nes taip turi būti, o ne dėl to, kad jie taip nusprendė. A.Merkel kalba apie "stiprią Vokietiją stiprioje ES". Bet šiandien Vokietija stipri praktiškai dėl to, kad likusi Europa yra labai silpna.

Vokiečiai žino, ko nenori: mokesčių sąjungos, euroobligacijų, Europos centrinio banko (ECB) didesnių galių skolinant. Tačiau jie klaidingai nustatė krizės priežastis, nes mano, kad ją sukėlė fiskalinių taisyklių nesilaikymas. Greičiau - netinkamas euro projektas. Tyrimų centro Briuselyje "Bruegel" direktorius Jeanas Pisani-Ferry pareiškė, kad euro zonos trapumas kyla iš "neįmanomos trejybės": jokios bendros skolos, jokios monetarinės pagalbos iš ECB, jokio grįžtamojo ryšio tarp nestabilių valstybių ir bankų. Bent vienas šių trūkumu, jei ne visi, turi būti pašalintas, tik taip bus išgelbėtas euras.

Deja, dėl pasikeitusios galios pusiausvyros Europoje bus sunkiau išsukti iš kelio, kuriuo pavojingai veda Vokietija. Dygus, protekcionistinis N.Sarkozy teisus dėl daugelio dalykų, pavyzdžiui, ECB vaidmens. Jam teks kovoti, kad būtų išgirstas, net jei ir bus perrinktas gegužę. Nors "Standard & Poor's" sukritikavo taupymą, A.Merkel politika bus vadinama pasitvirtinusia dėl aukšto Vokietijos reitingo. Daugybei vokiečių krizė vis dar atrodo toli, net abstrakti. Tai reiškia, kad A.Merkel stengsis, jog Vokietija prisiimtų kuo mažiau didelių įsipareigojimų. Net lėtai skęstanti Prancūzija neprivers jos persigalvoti, kol nebus per vėlu. Per pastaruosius dvejus metus A.Merkel daug kartų keitė kursą. Bet jos polinkis viską keisti paskutinę minutę gali būti pražūtingas visiems.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"