TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokietija mini Berlyno sienos griūties metines

2014 11 08 11:02
Reuters/Scanpix nuotraukos

Vokietijoje prasidėjo ištisos epochos pabaigą žyminčios iškilmės 25-osioms istorinio Berlyno sienos griuvimo metinėms pažymėti; programos kulminacija taps roko žvaigždžių ir laisvės simbolių pasirodymai per koncertus ir renginius po atviru dangumi, tikriausiai pritrauksiančius milijonus žmonių.

Kanclerė Angela Merkel, užaugusi komunistinėje Rytų Vokietijoje, vadovaus tris dienas vyksiantiems renginiams, per kuriuos bus prisimenami žmonės, žuvę mėgindami ištrūkti iš represinio režimo.

Didžiausios iškilmės vyks sekmadienį, žymėdamos įvykius 1989 metų lapkričio 9-ąją, kai buvo džiaugsmingai pralaužtas Šaltojo karo laikų Europos padalijimas.

„Manau, niekada neįmanoma užmiršti, kaip jauteisi tą dieną – bent jau aš niekada to neužmiršiu, – 60-metė A.Merkel neseniai sakė internete neseniai paskelbtame garso įraše. – Turėjau laukti 35 metus to laisvės jausmo. Jis pakeitė mano gyvenimą.“

Iškilmėse, kurių šūkis – „Narsa dėl laisvės“, bus prisimenama taiki revoliucija, galiausiai privertusi komunistinę valdžią atidaryti sieną po 28 metų, kai Rytų Vokietijos žmonės buvo tapę kaliniais savo šalyje.

Praėjus beveik metams po tų įvykių, Vokietija buvo vėl suvienyta 1990-ųjų spalio 3 dieną.

Paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas, kurio inicijuotas persitvarkymas ir viešumo reformos padėjo nutiesti kelią į Berlyno sienos griūtį, penktadienį pasveikino minią prie buvusios sienos perėjos „Checkpoint Charlie“.

JAV prezidentas Barackas Obama paragino pasaulį prisiminti pamoką, kuria tapo jaudinama Berlyno sienos griūtis.

„Niekada neužmiršiu vaizdų, kai rytų berlyniečiai narsiai ėjo į gatves, nustumdami į šalį sargybinius ir griaudami sieną, kuri taip ilgai skyrė juos nuo šeimų, draugų ir laisvojo pasaulio“, – sakoma B.Obamos pranešime.

„Kaip mums primena Rusijos veiksmai prieš Ukrainą, turime dar daugiau padirbėti, kad visiškai įgyvendintume mūsų bendrą viziją apie Europą – vientisą, laisvą ir gyvenančią taikoje“, – pridūrė jis.

Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykiai šiuo metu yra atvėsę labiausiai nuo Šaltojo karo pabaigos, Vašingtonui ir kitoms Vakarų šalims paskelbus sankcijas Maskvai dėl kovą įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir numanomo Rusijos vaidmens rytų Ukrainą krečiančiame prorusiškų separatistų sukilimą.

„Didžiuojuosi galėjęs padėti“

83 metų M.Gorbačiovas, Berlyne gerbiamas dėl savo sprendimo susilaikyti nuo kruvinų represijų prieš protestuotojus 1989 metais, kukliai apibrėžė savo paties vaidmenį istorijoje: „Didžiuojuosi, kad šiek tiek galėjau prisidėti prie fakto, jog šiandien gyvename šitaip.“

Tačiau Nobelio taikos premijos laureatas taip pat perspėjo dėl Ukrainos krizės įžiebtos naujos įtampos tarp Rytų ir Vakarų. Pasak jo, abi pusės „turi suvaldyti neseniai atsiradusią įtampą“.

M.Gorbačiovas šeštadienį kartu su tuomečiu Vokietijos užsienio reikalų ministru Hansu-Dietrichu Genscheriu dalyvaus debatuose dėl audringų 1989-ųjų įvykio palikimo ir atsinaujinusios įtampos tarp Rusijos bei Vakarų šalių.

Penktadienio vakarą Vokietijos sostinėje buvo atidaryta ambicinga instaliacija, kurioje beveik 7 tūkst. prie žemės pritvirtintų švytinčių baltų balionų žymi 15 kilometrų ilgio ruožą, kur anksčiau stovėjo 155 kilometrų ilgio Berlyno siena.

Švytintys rutuliai, kurie iš viršaus atrodo kaip perlų karoliukų virtinė, sekmadienio vakarą bus paleisti kilti į dangų, skambant jaudinamai Beethoveno „Odės džiaugsmui“ melodijai.

Nors šių iškilmių atmosfera džiaugsminga, sena įtampa vėl pasijuto anksčiau penktadienį, kai disidentas dainininkas Wolfas Biermannas, deportuotas iš Rytų Vokietijos 1976 metais, atliko savo protesto dainą „Ermutigung“ („Padrąsinimas“) Bundestage, žemuosiuose parlamento rūmuose, pagerbdamas kovotojus prieš režimą.

Jis pasinaudojo galimybe įgelti ultrakairiajai partijai „Linke“ („Kairė“), kilusią iš Rytų Vokietijos valdančiosios partijos ir kritikavusią M.Biermanno pakvietimą į parlamento posėdį.

„Jūsų bausmė – klausytis manęs čia. Mėgaukitės“, – jis šūktelėjo murmantiems „Linke“ deputatams, vadindamas juos „nevykusiais likučiais to, kas, laimei, buvo įveikta“.

Laisvės simboliai

Šeštadienio vakarą A.Merkel dalyvaus atminimo koncerte istoriniame Berlyno ansamblio teatre, kuriame kadaise dirbo dramaturgas Bertoltas Brechtas, priešais buvusius „Ašarų rūmus“, kur rytų vokiečiai atsisveikindavo su lankytojais, grįžtančiais į Vakarų Vokietiją.

Sekmadienį ji atidarys didelę parodą Bernauerio gatvėje, per kurią kadaise ėjo Berlyno siena. Toje vietoje 1961 metais buvo stebimi širdį veriantys vaizdai, kai per vieną naktį įrengta siena atskyrė šeimų narius ir kaimynus.

Po ceremonijos elegantiškojoje Žandarmenmarkto aikštėje ne mažiau kaip 2 mln. žmonių turėtų susirinkti į „piliečių šventę“ prie Brandenburgo vartų, Vokietijos vienybės simbolio.

Ten M.Gorbačiovas ir buvęs Lenkijos prezidentas bei laisvės šauklys Lechas Walesa, kuriam dabar 71 metai, prisidės prie 74 metų Vokietijos valstybės vadovo Joachimo Gaucko – buvusio Rytų Vokietijos pastoriaus ir žmogaus teisių aktyvisto. Tame renginyje taip pat dalyvaus 66 metų buvęs Vengrijos premjeras Miklosas Nemethas.

Per iškilmes dalyvių laukia įvairios pramogos: pradedant Berlyno valstybinio orkestro koncertu, diriguojant Danieliui Barenboimui, baigiant fejerverkų šou ir buvusios Rytų Vokietijos roko grupės „Silly“ bei techno muzikos atlikėjo Paulio Kalkbrennerio vakariniais pasirodymais po atviru dangumi.

Britas dainininkas ir dainų kūrėjas Peteris Gabrielis atliks Berlyno sienos griūties himną „Heroes“, kurį atlikėjas Davidas Bowie įrašė gyvendamas tuomečiame Vakarų Berlyne.

Rytų Vokietijos valdžia pradėjo statyti Berlyno sieną, kurią vadino „antifašistinės apsaugos įtvirtinimais“, 1961 metų rugpjūtį, kad sustabdytų masinį gyventojų bėgimą į Vakarus.

1989 metų lapkričio 9-ąją Rytų Vokietijos pasieniečiai, nebegalėdami sutramdyti didžiulės žmonių minios, atidarė vartus į Vakarų Berlyną, leisdami nevaržomai kirsti neapkenčiamą užtvarą pirmąkart po to, kai ji buvo pastatyta.

Mažiausiai 389 žmonės žuvo mėgindami pabėgti iš komunistinės Rytų Vokietijos, rodo oficiali statistika, nors aukoms atstovaujančios organizacijos teigia, kad tas skaičius daug didesnis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"