TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokietija nerimauja dėl „Brexit“

2016 06 17 6:00
Draugiškas Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimas. AFP/Scanpix nuotrauka

Artėjant birželio 23-ąją Didžiojoje Britanijoje rengiamam referendumui, diskusijos dėl jo baigties įgauna pagreitį. Galimas šalies pasitraukimas (arba „Brexit“) didelį galvos skausmą kelia Vokietijai. Kodėl Berlynas nori, kad britai liktų?

Kelios pastarojo meto apklausos parodė, kad britai kitą savaitę vyksiančiame referendume turėtų balsuoti už pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES). ICM tyrimo duomenimis, „Brexit“ šalininkų stovykla 5 proc. lenkia savo oponentus. „YouGov“ apklausa rodo, kad pasitraukimo stovykla turi 46 proc. palaikymą, o jų oponentus remia 39 proc. rinkėjų. ORB apklausoje už „Brexit“ pasisakė 49 proc., prieš – 48 procentai.

Įgėlė vokiečiams

„Brexit“ priešininkų stovykla akcentuoja ekonominius šalies pasitraukimo iš Bendrijos padarinius. Pasitraukimo šalininkai daugiausia kalba apie imigraciją. Silpnėjant „pasilikimo“ stovyklos pozicijoms, šalies ministras pirmininkas Davidas Cameronas nutraukė aktyvią agitaciją ir leido ryškesnio vaidmens imtis centro kairiųjų opozicinei Leiboristų partijai.

Pirmadienį buvęs leiboristų premjeras Gordonas Brownas paragino partijos šalininkus balsuoti už pasilikimą Bendrijoje. Jis pažymėjo, kad Didžioji Britanija turėtų vesti ES pirmyn, o ne trauktis iš jos. G. Brownas sakė, kad prisitaikyti prie globalizacijos nespėję žmonės jaučia nerimą, tačiau ES nėra problemos priežastis. G. Brownas prieš 2014 metų Škotijos referendumą dėl nepriklausomybės paskutinę minutę kreipėsi į škotus ir nemažai prisidėjo, kad per plebiscitą buvo nubalsuota pasilikti.

Skaudžiu smūgiu „Brexit“ priešininkų stovyklai tapo populiariausio laikraščio „The Sun“ antradienio numerio vedamajame paskelbtas raginimas balsuoti prieš tolesnę šalies narystę Bendrijoje. „Nepriklausydami ES galime tapti turtingesni, saugesni ir pagaliau laisvi būti savo likimo kalviai – kaip JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija ir daugelis kitų didžių demokratijų“, – rašoma bulvarinio dienraščio redakcijos skiltyje. Nusprendus pasilikti, Didžiąją Britaniją esą per kelerius metus praris ši nepaliaujamai besiplečianti, vokiečių dominuojama federalinė valstybė.

Plakatas ragina balsuoti už pasitraukimą iš ES ir atgauti didybę.Reuters/Scanpix nuotrauka

Įsitraukė ir Vokietijos politikai

Anot vieno Vokietijos politiko, D. Cameronas yra tarsi burtininko mokinys, kuris nežino, ką pradėjo. Neseniai įtakingas Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ rašė, kad „Brexit“ būtų triguba katastrofa – turėtų neigiamų pasekmių Vokietijai, Didžiajai Britanijai ir visai Europai. Kitas šalies laikraštis „Die Zeit“ tą pasirinkimą sulygino su pasaulio pabaiga. Autoriai įsivaizdavo paniką Londono akcijų biržoje, ES lyderių peštynes, švenčiančią Prancūzijos ultradešiniųjų lyderę Marine Le Pen ir Škotijos nepriklausomybę.

Vokietijos politikai ilgą laiką vengė įsitraukti į debatus dėl Didžiojoje Britanijoje rengiamo referendumo, nes bijojo, kad jų pareiškimai gali paskatinti britus balsuoti už pasitraukimą. Tačiau paskutinėmis dienomis daugėjant norinčiųjų pasitraukti Berlynas rimtai sunerimo. Prieš keletą dienų Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris pareiškė, kad britų balsavimas už „Brexit“ galiausiai nuvestų prie ES dezintegracijos. Prieš savaitę finansų ministras Wolfgangas Schauble perspėjo Didžiąją Britaniją nesitikėti tokios pačios prieigos prie ES vieningos rinkos, kokią turi Bendrijai nepriklausančios Norvegija ir Šveicarija. „Jeigu išstoja, vadinasi, išstoja“, – rėžė jis. Tuo metu birželio pradžioje kanclerė Angela Merkel atsargiai įspėjo britus, kad Londonas praras savo derybinę galią su ES.

Kai kurių politikos apžvalgininkų teigimu, Angela Merkel siekia, kad Didžioji Britanija liktų Bendrijoje, nes nenori įeiti į istoriją kaip kanclerė, kuriai valdant šalį subyrėjo ES. Kol kas dar sunku prognozuoti, ar „Brexit“ gali tapti užkrečiamas, tačiau akivaizdu, kad populizmas ir priešiškos ES nuotaikos jau keičia Europos politinį klimatą. Šią tendenciją iš dalies pakurstė senąjį žemyną slegianti migrantų krizė. Praėjusį mėnesį „YouGov“ atlikta apklausa parodė, kad jeigu referendumas dėl narystės ES būtų rengiamas Vokietijoje, kas trečias vokietis balsuotų pasitraukti. Tai stebina, nes šios šalies gyventojai pirmiausia tapatina save su Europa, o tik tada su Vokietija.

Nenori likti viena

Neseniai skelbta apklausa parodė, kad dauguma (79 proc.) vokiečių nenori, kad Didžioji Britanija paliktų Bendriją. Šios šalys yra svarbios ekonominės ir politinės sąjungininkės. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija yra penkta pagal dydį Vokietijos prekybos partnerė. Pernai Vokietija pardavė britams 810 tūkst. automobilių. Tai sudaro maždaug penktadalį viso šios produkcijos eksporto. Krikščionių demokratų sąjungos politikas Matthias Wissmanas nuolat kartoja, kad pasitraukimas iš ES turės neigiamą poveikį automobilių pramonei.

Kai kurie ekspertai baiminasi, kad Didžiajai Britanijai pasitraukus iš ES, Vokietija taps pernelyg dominuojanti galia toje sąjungoje. Iki šiol svarbiausius Bendrijos klausimus spręsdavo Didžioji Britanija, Vokietija ir Prancūzija. Tiesa, pastaruoju metu užsienio politikos srityje iš britų pusės nebūta daug iniciatyvų – jie nedalyvavo derybose dėl konflikto Ukrainoje.

Teigiama, kad Prancūzijai, kuri pasitraukus Didžiajai Britanijai liktų vienintele branduolinį ginklą turinčia bloko valstybe ir nuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare, labiau rūpi jos pačios tarptautinis vaidmuo ir interesai, o ne vadovavimas naujai ES saugumo politikai. Tačiau dalis analitikų abejoja, ar Paryžius ir Berlynas imtųsi vadovaujamo vaidmens.

Analitikų perspėjimas

Pastaraisiais metais ES siekė didinti savo įtaką tarptautinėje arenoje. Bendrija padėjo pasiekti istorinį susitarimą su Iranu dėl šios šalies branduolinės programos, glaudžiai bendradarbiavo su Vašingtonu ir Maskva, ieškant būdų atnaujinti į aklavietę patekusias taikos derybas tarp Izraelio ir palestiniečių.

Analitikai sako, kad Didžiosios Britanijos praradimas veikiausiai sumažintų ES įtaką ir autoritetą pasaulyje. Tai neigiamai paveiktų santykius su tokiais regionais, kaip Lotynų Amerika ir Pietryčių Azija. Jos laiko ES pavyzdžiu savo regioninėms organizacijoms, tokioms, kaip „Mercosur“ ir ASEAN.

Be to, anot analitikų, Bendrijos skilimu veikiausiai pasinaudotų Rusija, kurios ryšiams su ES smarkiai pakenkė konfliktas Ukrainoje. „Didžiosios valstybės, tokios kaip Jungtinės Valstijos, Kinija ir Rusija, pamatys politiškai ir geopolitiškai susilpnėjusią ES, jei įvyks „Brexit“, – sakė Briuselyje dirbanti Prancūzijos tarptautinių santykių instituto analitikė Vivien Pertusot.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"