TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokietija nusitaikė į marokiečius ir alžyriečius

2016 01 19 6:00
Diuseldorfe apie trys šimtai pareigūnų surengė masinius reidus rajone, kuriame gyvena daugiausia migrantai iš Šiaurės Afrikos. AFP/Scanpix nuotraukos

Vokietijos įstatymų leidėjai nori griežtinti taisykles prieglobsčio prašytojams iš Alžyro ir Maroko. Jie planuoja įkurti specialius centrus, iš kurių būtų galima greičiau deportuoti asmenis. Vokietijos valdžia ėmėsi griežtesnių priemonių prieš šiuos atvykėlius po Kelną pašiurpinusių išpuolių prieš moteris. Net 13 iš 19 įtariamųjų buvo marokiečiai.

Per pastaruosius mėnesius prieglobsčio prašytojų iš Alžyro ir Maroko labai padaugėjo. Vien tik rugpjūtį prieglobsčio Vokietijoje ieškojo 1,5 tūkst. šių valstybių piliečių. Beveik visi jų prieglobsčio prašymai yra atmetami. Dokumentų nagrinėjimo procesas užtrunka apie metus.

Berlynui nesisekė išsiųsti šių Afrikos šalių piliečių, nes jie neturėjo asmens tapatybę įrodančių dokumentų. Pavyzdžiui, pernai iš 18 tūkst. deportuoti buvo vos keli asmenys. Vakar Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis įspėjo Šiaurės Afrikos valstybes, kad šios neteks finansinės paramos, jei nepriims deportuotų piliečių.

Spaudžia Maroką ir Alžyrą

Vokietija skundžiasi, kad dvi Šiaurės Afrikos šalys nėra linkusios bendradarbiauti. Jos yra sudariusios repatriacijos susitarimą, tačiau jis neveikia taip, kaip derėtų. Praėjusią savaitę Vokietijos kanclerė Angela Merkel susitiko su Alžyro premjeru Abdelmaleku Sellalu. Ji ragino vadovą priimti į šalį deportuojamus piliečius. Tačiau Alžyro vyriausybės vadovas pareiškė, kad pirmiausia reikia įrodyti, jog tie žmonės tikrai yra Alžyro piliečiai, mat daugelis atvykėlių neturi dokumentų.

Atvykėliai dažnai sunaikina pasus ir apsimeta sirais, manydami, kad tai jiems suteiks didesnę galimybę gauti prieglobstį Vokietijoje. Įvairių institucijų teigimu, net trečdalis į Vokietiją atvykusių „sirų“ iš tikrųjų yra apsimetėliai alžyriečiai, marokiečiai ir kiti. Vokietijos krikščionių socialinės sąjungos atstovai siūlo, kad asmenys, neturintys asmens tapatybės dokumentų, nebūtų įleidžiami į šalį.

Kanclerė A. Merkel ir dviejų ją palaikančių partijų lyderiai dar pernai susitarė, kad asmenys, pripažinti ekonominiais migrantais, pasitraukusiais iš šalių, kuriose nevyksta karai ir konfliktai, bus išsiunčiami namo per tris savaites. Koalicijos partneriai taip pat susitarė įkurti specialius centrus prieglobsčio ieškotojams, kurie nuo pat atvykimo momento yra laikomi turinčiais menkas galimybes gauti leidimą pasilikti šalyje. Toks žingsnis leidžia lengviau repatrijuoti tuos, kuriems nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas.

Berlynas jau sugriežtino politiką atvykėliams iš vadinamųjų saugių kilmės šalių Balkanuose, todėl spalį smarkiai sumažėjo migrantų iš Albanijos, Kosovo ir kitų to regiono valstybių. Taigi Berlynas planuoja į šį sąrašą įtraukti Alžyrą bei Maroką. Migrantai nebūtų paskirstyti po šalį, nes akivaizdu, jog laukdami pabėgėlio statuso dėl kultūrinių skirtumų gali pridaryti bėdų.

Šiaurės Reino-Vestfalijos policija sulaukė itin didelės kritikos, kai per Naujųjų linksmybes Kelne nesugebėjo apginti šimtų moterų.

Reidai Diuseldorfe

Šiaurės Reino-Vestfalijos policija sulaukė itin didelės kritikos, kai per Naujųjų linksmybes Kelne nesugebėjo apginti šimtų moterų, prie kurių seksualiai priekabiavo per tūkstantis vyrų. Taigi Vokietijos policija ėmėsi veiksmų.

Savaitgalį Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės sostinėje Diuseldorfe apie trys šimtai pareigūnų surengė masinius reidus rajone, kuriame gyvena daugiausia migrantai iš Šiaurės Afrikos. Šiame rajone veikia daug marokiečių restoranų, parduotuvių ir kavinių. Policininkų teigimu, tai yra plėšikautojų ir narkotikų prekeivių tvirtovė. 2,2 tūkst. to rajono gyventojų (marokiečių, alžyriečių ir tunisiečių) įtariami užsiimantys neteisėta veikla.

Vadinamajame Mažajame Maroke pareigūnai apieškojo kavines, lošimo namus, kaljano barus. Jie apklausė beveik 300 įtariamųjų. 38 iš 40 per reidą suimtų asmenų Vokietijoje gyveno nelegaliai. Diuseldorfo pareigūnų teigimu, šis reidas nesusijęs su įvykiais Kelne ir buvo suplanuotas dar prieš Naujuosius metus. Tačiau jie viliasi, kad per reidą surinkta informacija padės tyrimams Kelne. Kaip informuoja Vokietijos nacionalinis transliuotojas „Deutsche Welle“, atmosfera šiame mieste vis dar įtempta: prie centrinės stoties tebepatruliuoja gausūs pareigūnų būriai.

Bijo pabėgėlių

Įvykiai Kelne padidino įtampą Vokietijoje ir išprovokavo protestus, kurių metu liejamas įtūžis dėl liberalios A. Merkel pozicijos nuo karo bėgančių žmonių atžvilgiu. Kaip rodo televizijos ZDF užsakymu atlikta apklausa, apie 60 proc. apklaustųjų abejoja savo šalies gebėjimu susidoroti su migrantų antplūdžiu. Į Vokietiją pernai atvyko beveik 1,1 mln. prieglobsčio prašytojų, daugiausia iš Sirijos, Afganistano ir Irako.

7 žmonės iš 10 baiminasi, kad atvykėlių antplūdis lems didesnį nusikalstamumą. 42 proc. Vokietijos gyventojų mano, kad jų kultūrinėms vertybėms gresia pavojus. Valstybinės televizijos TV ARD užsakymu atliktas nuomonės tyrimas atskleidė, kad 48 proc. apklaustųjų bijo pabėgėlių.

Neseniai Vokietijos Bornheimo mieste pabėgėliams vyrams buvo uždrausta lankytis baseine. Toks sprendimas priimtas, kai pasipylė moterų ir baseino darbuotojų skundai dėl vyrų iš netoliese esančio pabėgėlių centro seksualinio priekabiavimo. Kai kurios baseino lankytojos neištvėrusios užgaulių grupės jaunų vyrų replikų buvo priverstos išeiti. Netoli Kelno įsikūrusio miestelio valdžia nurodė, kad socialiniai darbuotojai mėgina kalbėtis su prieglobsčio prašytojais dėl jų elgesio. Vyrai nebus įleidžiami į baseiną, kol nesupras, kad toks elgesys yra nederamas.

Į šiaurę nuo Kelno esantis Reinbergo miestelis nusprendė atšaukti vasario 8 dieną vyksiantį karnavalo paradą. Vietos valdžia nurodė negalinti užtikrinti saugumo. Čia jau gyvena apie 300 migrantų, o vasario pradžioje jų turėtų atvykti dar apie 200. Valdininkai baiminasi, kad problemiška auditorija, apsvaigusi nuo alkoholio, ims kabinėtis prie moterų. Kaip sakė šventės organizatoriai, norėdami užtikrinti dalyvių saugumą, jie turėtų ruoštis apie pusę metų.

Net trečdalis į Vokietiją atvykusių "sirų" yra apsimetėliai alžyriečiai, marokiečiai ir kiti.

Degalų mokestis

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble pasiūlė visose Europos Sąjungos (ES) šalyse įvesti degalų mokestį, kuris padėtų padengti pabėgėlių krizės išlaidas. „Jeigu lėšų nacionaliniuose biudžetuose ir Europos biudžete neužtenka, tada susitarkime, pavyzdžiui, apmokestinti kiekvieną litrą degalų tam tikra suma“, – sakė jis interviu laikraščiui „Sueddeutsche Zeitung“. Pokalbis buvo paskelbtas šeštadienį.

Pasak ministro, vieno pagrindinių Vokietijos kanclerės A. Merkel sąjungininkų, šios lėšos yra būtinos Bendrijos išorinėms sienoms sustiprinti. Tiesa, ministras nepatikslino, kaip degalų mokestis būtų renkamas ir ar už surinktus pinigus būtų atsakingas Briuselis.

Jis pažymėjo, kad Europoje pabėgėlių problema yra sprendžiama per lėtai. W. Schaeuble teigimu, nuo pasekmių gali kentėti ne tik Vokietija, bet ir Balkanai, ir visos šalys iki pat Graikijos.

Suomijos finansų ministras Alexanderas Stubbas jau sakė pasiruošęs svarstyti siūlymą. Jis perspėjo, kad Suomijai gali kilti problemų dėl jo įgyvendinimo.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"