TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokietija nusivylę turkai grįžta į tėvų gimtinę

2015 01 13 6:00
Jauni turkai nori sugrįžti į Turkiją, nes jiems įgriso kovoti su rasizmu, socialine diskriminacija ir islamofobija. jamesinturkey.com nuotrauka

Judėjimas „Patriotiški europiečiai prieš Vakarų islamizaciją“ kelia nerimą Vokietijos turkų mažumai. Kai kurie mano, kad vokiečiai pagaliau akivaizdžiai išreiškė ilgai savyje laikytą priešiškumą.

Berlyne gyvenanti 29-erių Vokietijos turkė Sirin Manolya Sak nurodo, kad šalyje prieš islamą protestuojančios tūkstantinės minios primena siaubo filmą. Jauna moteris teigia, kad „Patriotiškų europiečių prieš Vakarų islamizaciją“ veiksmai nestebina. Pasak jos, turkai Vokietijoje jau ne vienus metus susiduria su diskriminacija ir rasizmu. Didžiausiai šalies mažumai itin sudėtinga integruotis į visuomenę.

Vokietijoje gyvena apie 3 mln. turkų. Apie pusė jų turi Turkijos pilietybę. Daugiausia turkai įsikūrę vakarinėje Vokietijos dalyje – tokiuose miestuose kaip Berlynas, Diuseldorfas, Štutgartas ir Kelnas. Trūkstant darbo jėgos septintąjį ir aštuntąjį dešimtmečiais Vokietija kvietė turkus atvykti uždarbiauti. Tuomet šalies atstovai manė, kad šie atvykėliai vėliau grįš atgal į Turkiją. Tačiau daugelis jų dėl geresnių gyvenimo sąlygų pasiliko.

Nuolatinis judėjimas

Į Vokietiją kasmet atvyksta apytikriai 30 tūkst. turkų tikėdamiesi čia susikurti geresnį gyvenimą. Anot Hamburgo universiteto tyrinėtojo Yasaro Aydino, mažiausiai du trečdaliai jų čia atkeliauja ne pirmą kartą - tarp Vokietijos ir Turkijos vyksta nuolatinis judėjimas.

2013 metais apie 63 tūkst. turkų išvyko į Turkiją. Daugelis jų niekada nebuvo lankęsi šioje šalyje, tačiau daug apie ją žinojo iš tėvų pasakojimų. Remiantis Turkijos ir Vokietijos švietimo bei mokslinių tyrimų centro atlikta apklausa, grįžta daugiausia trečios ir ketvirtos kartos turkų imigrantai, kurie gimė ir užaugo Vokietijoje. Jiems būna 18-40 metų. Tarp jų yra nemažai akademinio sluoksnio atstovų.

Šie žmonės tvirtina, kad Vokietija nesuteikia jiems ateities galimybių. Mažumos atstovės S. M. Sak teigimu, nesvarbu, kiek stengtumeisi ką nors pasiekti gyvenime, vokiečiai į kitų tautybių žmones vis tiek žvelgs iš aukšto. Dauguma Vokietijos turkų, palyginti su savo tėvais ir seneliais, laisvai kalba vokiškai. Tačiau jie vis tiek patiria sunkumų integruodamiesi į Vokietijos visuomenę. Stambule gyvenantis docentas Idris Akkuzu mano, kad jaunus išsilavinusius turkus labiausiai atstumia diskriminuojantys Vokietijos darbo įstatymai - turėdami tokius pačius diplomus kaip ir vokiečiai, turkai sunkiau gauna darbą.

Akademikas sako, kad jaunuolius itin traukia šiuolaikiški Turkijos miestai.

Kaip teigia S. M. Sak, daugelis jaunų turkų nori sugrįžti į Turkiją, nes jiems įgriso kovoti su rasizmu, socialine diskriminacija ir islamofobija. Remiantis naujausia "Bertelsmann Foundation" atlikta studija, apie 57 proc. Vokietijos nemusulmonų laiko islamą grėsme, o 61 proc. tiki, kad islamas nesuderinamas su vakarietiškąja tapatybe. Apie 74 proc. Vokietijoje gyvenančių musulmonų yra turkai. Iki septintojo dešimtmečio daugeliui vokiečių turkas buvo musulmono sinonimas.

Gali sulaukti pasipriešinimo

Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungai priklausanti turkų kilmės parlamento narė Cemile Giousouf sako, kad turkai bijo radikalų. Šalyje daugėja išpuolių prieš mečetes, ant mokyklų sienų atsiranda turkus žeidžiančių grafičių. Anot C. Giousouf, demonstracijos, kuriomis siekiama pažaboti islamizaciją, yra pavojaus signalas ne tik vokiečių turkų bendruomenei, bet ir šalies demokratijai. Mažumos atstovai tvirtina, kad judėjimas „Patriotiški europiečiai prieš Vakarų islamizaciją“ kelia grėsmę daugiakultūriškumui.

Turkai ir kitos musulmonų bendruomenės jau surengė atsakomąsias demonstracijas Berlyne, Kelne, Dresdene, Štutgarte, Miunchene ir Hamburge. Į trečiąją dešimtį įžengęs Vokietijos turkas, kuris dalyvavo proteste Berlyne, sakė, kad neplanuoja grįžti į Turkiją, net jei Vokietijoje gyvenimo sąlygos jam ir nėra palankios. Jaunuolio teigimu, Vokietijos turkai parodė, kad jie nėra aukos ir gali susivienyti prieš nesantaiką kurstančius judėjimus.

Turkijos ir Vokietijos švietimo bei mokslinių tyrimų centro eksperto Faruko Seno manymu, judėjimo „Patriotiški europiečiai prieš Vakarų islamizaciją“ rengiamos demonstracijos gali sulaukti neigiamos reakcijos. Užuot grįžę į Turkiją, šios mažumos atstovai liks, taps geriau organizuoti ir priešinsis.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"