TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokietija pasiruošusi padėti stiprinti NATO rytinį sparną

2016 04 30 10:00
Angela Merkel. Reuters/Scanpix nuotrauka

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė, kad jos šalis svarsto galimybę pasiųsti karių į Lietuvą pagal NATO misiją, turinčią sustiprinti Aljanso rytinį sparną šalia Rusijos.

Tačiau A.Merkel pabrėžė, kad sprendžiant dėl bet kokio dislokavimo turėtų būti siekiama vengti didinti įtampą su Maskva.

„Šiuo metu iš naujo svarstome, kaip galėtume tęsti savo įsipareigojimus ir galbūt netgi juos padidinti ... kad užtikrintume visų (NATO) valstybių saugumą, ypač rytuose“, – sakė ji.

A.Merkel šiuo komentarus išsakė kalbėdamasi su žurnalistais po susitikimo su Latvijos ministru pirmininku Mariu Kučinskiu, o vėliau jos atstovas patvirtino žiniasklaidos pranešimus, kad Berlynas svarsto pasiųsti savo kontingentą į Lietuvą.

„Tačiau aš asmeniškai visada pabrėžiu, kad mums labai svarbu veikti pagal NATO ir Rusijos sutartį“ – 1997 metų susitarimą dėl santykių tarp abiejų pusių po Šaltojo karo.

Ta sutartis draudžia nuolat dislokuoti reikšmingas Aljanso pajėgas ir karinę techniką buvusiose Varšuvos sutarties šalyse.

Lenkija pastaruoju metu ypač spaudė NATO užtikrinti „kiek įmanoma labiau nuolatinį“ savo buvimą buvusiose komunistinėse šalyse, kad būtų atsverta Rusijos grėsmė, padidėjusi po jos intervencijos Ukrainoje.

Rusija kaltina NATO, kad stiprindamas savo pajėgas Rytų Europoje blokas didina konflikto riziką.

NATO ir Rusijos taryba, kurios veikla buvo įšaldyta, kai Aljansas pratiškai nutraukė ryšius su Maskva, protestuodamas dėl Krymo aneksijos, praeitą savaitę susitiko Briuselyje, bet susipriešinimas dėl Ukrainos ir kitų klausimų išliko.

Žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad Vokietijos kariuomenė gali imtis vadovauti Lietuvoje dislokuotam NATO kontingentu, pasiusdama 150–250 vokiečių karių, kurie šią misiją vykdytų kartu su kitų Aljanso šalių kariais.

Vokiečių kariai jau yra dalyvavę NATO pratybose Baltijos šalyse, bet naujasis dislokavimas žymėtų reikšmingesnį šios šalies pajėgų buvimą tame regione.

Lietuvos gynybos ministras Juozas Olekas pasveikino Vokietijos pasiūlymą kaip „tvirtą žingsnį solidarumo kelyje, kuri stiprina mūsų bendrą saugumą“.

2014 metų pradžios Rusijos įvykdyta Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksija pakurstė nuogąstavimus, kad NATO tapo per lėta ir griozdiška struktūra, kad galėtų atremti vis labiau kategoriškos Maskvos iššūkį.

Nuo Ukrainos konflikto pradžios NATO įkūrė itin greito reagavimo pajėgas, taip pat vadavietes ir logistikos centrus savo rytinių narių teritorijose, kad prireikus būtų galima sparčiau atremti bet kokią potencialią agresiją.

Liepą Lenkijoje vyks NATO viršūnių susitikimas, kuriame šie pokyčiai ir kiti pasiūlymai bus oficialiai apsvarstyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"