TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokietija po metų pabėgėliams užplūdus

2016 09 07 6:00
Pabėgėliai iš Sirijos mokosi bundesvero (Vokietijos armijos) inžinerijos pajėgų mokymo centre Ingolštate, Pietų Vokietijoje. AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Prieš metus Angela Merkel atvėrė Vokietijos duris pabėgėliams, kurių galiausiai atvyko daugiau kaip milijonas, sakydama: „Mes tai galime.“ Spiegel.de klausia, kiek pažangos pasiekta integruojant šimtus tūkstančių naujų gyventojų?

Nors daugelis kanclerės kritikų iki kaklo sotūs šio jos požiūrio, A. Merkel nesitraukia. Ji sako, kad Vokietija daug pasiekė, bet dar daugiau liko padaryti.

Per metus į Vokietiją iš Sirijos, Irako, Afganistano, Šiaurės Afrikos ir Balkanų atvyko per milijonas žmonių. Net ir kanclerė, taip karštai pasipriešinusi bet kokiam priimamų pabėgėlių ribojimui, kaip siūlė Bavarijos krikščionių socialinė sąjunga (CSU), netrukus ėmė žadėti „pastebimai“ sumažinti jų skaičių.

Pastangos buvo sėkmingos, nors ne A. Merkel dėka. Pirmąjį šių metų pusmetį užregistruota apie 220 tūkst. migrantų. Skaičiai kiekvieną mėnesį mažėjo. Vokietijos nacionalinės registravimo sistemos EASY duomenimis, sausį būta 92 tūkst. migrantų ir pabėgėlių, liepą – tik 16 tūkstančių.

Yra dvi šio sumažėjimo priežastys. Pirmoji – po mėnesius trukusio chaoso pietrytinės Europos šalys savarankiškai uždarė Balkanų kelią. Antroji – pabėgėliams toliau keliauti į Europą neleidžia Turkija, sudariusi morališkai abejotiną susitarimą su Europos Sąjunga. Ar jis ir toliau galios, kaip niekada neaišku, ypač po nepavykusio perversmo Turkijoje. Migrantų antplūdžio pavojus tebėra didelis, nes karas Sirijoje tebevyksta. Dabar jie ieško alternatyvių kelių.

Procesas pagreitėjo

Pirmais pabėgėlių krizės mėnesiais Federalinis migracijos ir pabėgėlių biuras (BAMF) buvo pliekiamas kaip Vokietijos vyriausybės biurokratinio neveiksnumo įrodymas. Tačiau agentūros vadovas Frankas – Jürgenas Weise sako, kad BAMF labai pagerino savo veiklą: darbuotojų skaičių nuo 2,3 tūkst. 2015 metų pradžioje padidino iki 8 tūkst. šiandien ir atidarė dešimtis naujų biurų. Iki 2016-ųjų rugpjūčio BAMF priėmė per 330 tūkst. sprendimų dėl pabėgėlių (146 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai).

Deja, sprendimo laukiančių pareiškimų pagausėjo daugiau kaip puse milijono. Kitaip negu planavo, BAMF nesugebės jų išnagrinėti iki metų pabaigos. Agentūros darbuotojai aiškina, kad tokį vėlavimą lemia senesni sudėtingi atvejai. Dėl jų procesas ir dabar vidutiniškai trunka ilgiau nei pusmetį. Kita vertus, kaip pabrėžia F. – J. Weise, BAMF stengiasi išnagrinėti naujus atvejus per 48 valandas. Jis žada, kad visi pabėgėliai Vokietijoje iki rugsėjo pabaigos bent jau galės pateikti prieglobsčio prašymus.

Chaosas liko praeityje. Vokietija surado būstus maždaug milijonui pabėgėlių. Laikinuose prieglobsčio centruose – tūkstančiai tuščių lovų. Daugelis iš 1000 tam tikslui pertvarkytų sporto salių nebereikalingos, nes pabėgėliai iškraustyti į vadinamuosius standartinius butus. Kai kurie jų taip pat laikini, įskaitant tam pritaikytus konteinerius.

Apgyvendinti pabėgėlius ir migrantus geriau sekėsi mažesniuose miestuose nei metropolijose. 9 tūkst. žmonių vis dar gyvena prieglobsčio centruose vakarinėje Šiaurės Reino ir Vestfalijos žemėje, nors ten yra beveik 14 tūkst. vietų įprastuose būstuose.

Berlyne dešimtys sporto salių tebėra rezervuotos pabėgėliams. Jų ten glaudžiasi daugiau kaip 5 tūkstančiai. Ir nors miesto valdžia žadėjo, kad nuo metų pradžios sporto salės vėl ims veikti, tai užtruks dar kelis mėnesius. Laikinose prieglobsčio vietose, įskaitant sostinės buvusio Tempelhofo oro uosto angarus, vis dar yra 23,6 tūkst. migrantų ir pabėgėlių. Jiems apgyvendinti statoma apie 60 naujų namų.

Federalinė aplinkos ir statybos ministrė Barbara Hendricks iš centro kairiųjų Socialdemokratų partijos patrigubino finansavimą valstybės išlaikomų būstų statybai iki 1,5 mlrd. eurų 2018 metams. Ministrė taip pat siekia panaikinti 2006 metais įsigaliojusią Konstitucijos pataisą, kuri visą atsakomybę už socialinio būsto statybą perkelia žemėms. Pagal šias taisykles federalinė valdžia tik iki 2019 metų įgaliota teikti žemėms finansinę pagalbą subsidijuojamiems būstams statyti. Tačiau Vokietija, kaip tikina B. Hendricks, labai stokoja socialinių būstų, taigi problema pernelyg didelė, kad žemės savo jėgomis ją įveiktų.

Vokietijos Raudojo Kryžiaus narė Karin Biermann duoda plaukimo pamokas be tėvų iš Sirijos ir Afganistano atvykusiems paaugliams ežere šalia Frankfurto prie Oderio, Rytų Vokietijoje.

Integravimo iššūkiai

Vis dėlto didžiausias iššūkis yra ne būstai, o tai, ar Vokietija pajėgi integruoti šimtus tūkstančių naujų gyventojų. Problemų atsiranda iškart: kalba ir integravimo kursai. BAMF vadovo F. – J. Weise skaičiavimais, vien šiemet tuose kursuose pritrūks maždaug 200 tūkst. vietų. Federalinė vyriausybė ketina smarkiai plėsti programą, bet stokoja mokytojų. Be to, jiems mokamas labai menkas atlygis. Sprendžiant šią problemą nuo liepos 1 dienos darbo užmokestis kursų mokytojams reikšmingai pakeltas. Ir vis tiek užduotis sunki, nes 2016 metais BAMF laukia maždaug pusė milijono programos dalyvių.

Kursus gali lankyti tik tie pabėgėliai ir migrantai, kurių perspektyvos likti Vokietijoje yra aiškios. Pavyzdžiui, jau dabar žinoma, kad federaliniuose integracijos kursuose dalyvaus beveik 80 tūkst. prieglobsčio prašymus iki liepos pabaigos pateikusių afganų.

Pabėgėlių vaikai kelia dar vieną iššūkį. KMK – nacionalinės institucijos, atstovaujančios šešiolikai federalinių žemių švietimo ministerijų, duomenimis, 2014 ir 2015 metais į Vokietijos mokyklų sistemą buvo integruota 325 tūkst. atvykėlių vaikų ir paauglių. Jie sudaro 2 proc. šalies moksleivių. Jaunųjų pabėgėlių poreikiams tenkinti mokykloms reikia papildomų pedagogų ir socialinių darbuotojų, išmokytų dirbti su traumuotais vaikais. Jau pasamdyta 12 tūkst. naujų mokytojų, bet trūksta dar maždaug 20 tūkstančių. Kai kurių žemių švietimo ministerijos kreipėsi į pensininkus prašydamos grįžti į darbą, nes neatsiranda norinčiųjų užimti šias naujas darbo vietas.

KMK skaičiavimais, vien 2015 metais į Vokietiją atvykusiems vaikams papildomai reikia 58 tūkst. vietų dienos centruose, o tam – dar iki 9,4 tūkst. profesionalų.

Neišsilavinę bedarbiai

Daugiau kaip 100 kompanijų dalyvauja prieš kelis mėnesius pradėtoje integracijos iniciatyvoje „Visi kartu“. Iki dabar pabėgėliams suteikta daugiau kaip 500 mokymo pozicijų ir per 400 nuolatinių darbo vietų. Tačiau, A. Merkel manymu, to per mažai. Šį mėnesį kanclerė sukvietė didžiųjų Vokietijos korporacijų vadovus į susitikimą aptarti atvykėlių reikalų.

Iki šiol labai mažai jų sugebėjo įsilieti į darbo rinką. Liepą užregistruota 322 tūkst. darbo ieškančių pabėgėlių, t. y. tų, kurių prieglobsčio prašymai patenkinti. Negavusieji prieglobsčio negali dalyvauti darbo rinkoje. Iš 322 tūkst. užregistruotų pabėgėlių 141 tūkst. yra bedarbiai. Dauguma visai nekalba vokiškai arba moka šią kalbą labai menkai, neturi adekvataus išsilavinimo, bet yra jauni, todėl tikimasi, kad juos bus įmanoma integruoti į darbo rinką per lavinimo ir mokymo programas.

"Lauk iš Vokietijos", - skelbia protestuotojų plakatas per Vokietijos dešiniųjų, įskaitant NPD ir "Pegida", demonstraciją Berlyne. Antiislamiški protestai, prasidėję Dresdene, pritraukia tūkstančius dalyvių ir plinta po visą šalį.

Nusikalstamumas ir deportacijos

Vokiečius pašiurpino Naujųjų metų išpuoliai Kelne. Daugelis kelia klausimą, ar įsileisdama pabėgėlius Vokietija susikūrė nusikalstamumo problemą? Be abejo, atvykėliai ją didina, nes bet kokioje milijono žmonių grupėje bus tokių, kurie nepaklus įstatymams. Tačiau statistika rodo, kad nusikalstamumo tikimybė tarp pabėgėlių nėra didesnė nei tarp vietos gyventojų. Policijos duomenimis, 2015-aisiais nusikaltimų pagausėjo 4 proc., bet jie buvo susijęs su prieglobsčio ir vizų pažeidimais. Atmetus šiuos pažeidimus, kriminalinių nusikaltimų skaičius iš esmės liko toks pats, nors žmonių Vokietijoje padaugėjo šimtais tūkstančių.

Po įvykių Kelne kilo debatai, ar reikia nurodyti, iš kokios valstybės yra nusikaltėlis. Iš tiesų neįmanoma paneigti, kad tam tikros imigrantų grupės sulauks teisėsaugos dėmesio. Pasak Federalinio kriminalinės policijos biuro (BKA), atvykėliai iš Alžyro, Maroko ir Tuniso įtariami padarę nusikaltimus daug dažniau negu žmonės iš kitų šalių.

Vienu aspektu pabėgėlių krizė tikrai padidino nusikaltimų statistiką, bet šiuo atveju migrantai yra aukos, o ne nusikaltėliai. Šiemet BKA jau užregistravo 665 pabėgėlių prieglobsčio vietų užpuolimus. 2015-aisiais jų būta 1031, arba 5 kartus daugiau negu ankstesniais metais.

Išpuoliai Viurcburge ir Ansbache taip pat apnuogino galimą imigracijos ir teroro sąsają. Abu nusikaltėliai atvyko į šalį kaip pabėgėliai, nors dar prieš didžiąją praėjusių metų bangą į teisėsaugos akiratį nebuvo pakliuvę.

Policija nuolat stebi galimą islamistinę pabėgėlių veiklą. Tokių pranešimų pastaruoju metu gauta daugiau kaip 400, bet pareigūnai dar neatskleidė konkrečių atakų planų. Vis dėlto Vokietijos vidaus žvalgyba susirūpinusi, kad radikalios grupės mėgina užverbuoti žmones prieglobsčio centruose.

Vienas labiausiai visiems rūpimų klausimų – ką daryti su migrantais, kurių prieglobsčio prašymai atmesti. Nors deportacijų skaičius Vokietijoje reikšmingai padidėjo, sistema deramai dar neveikia.

Užsieniečių registravimo centro duomenimis, Vokietijoje yra daugiau kaip 220 tūkst. žmonių, kurių turi būti paprašyta palikti šalį. Iš jų 172 tūkst. oficialiai toleruojami, nes, pavyzdžiui, šalyse, iš kurių atvyko, siaučia karai. Yra ir daugybė kitų priežasčių, kodėl migrantai nedeportuojami. Tais atvejais, kai pabėgėlis negauna prieglobsčio ir neturi tapatybę patvirtinančio dokumento, pareigūnai daro prielaidą, kad kilmės šalis to asmens nepriims. Būtent tokios strategijos dažnai griebiasi į Vokietiją atvykstantys žmonės, keli tūkstančiai naudojasi tuo vengdami deportacijos. Vokietija spaudžia kitas valstybes labiau bendradarbiauti repatrijuojant piliečius.

Prieglobsčio prašytojų taip pat negalima išsiųsti, jeigu dėl ligos jie nepajėgia keliauti. Dabar svarstomas planas leisti tik valstybiniams gydytojams nustatyti tų žmonių sveikatos būklę.

Kita problema, kad daug migrantų, kuriems gresia deportacija, pasislepia. Siekiant užkirsti tam kelią, nutarta iš anksto nebepranešti deportavimo laiko.

19 metų pabėgėlis Ammaras Alkhouli iš Sirijos dirba prie "Porsche 911 Carrera S" šios kompanijos mokymo centre Štutgarte, Pietvakarių Vokietijoje.

Visuomenė sunerimusi

Pabėgėlių krizė veikia politiką ir poliarizuoja visuomenę. Tūkstančiai vokiečių savanoriškai padeda atvykėliams, pluša tose srityse, kuriose valdžia nebespėja ar nebepajėgia. Tačiau tuo pat metu daugelis nuogąstauja, kad pabėgėliai keičia šalį. Ksenofobinės nuotaikos stiprėja, gyventojai eina į gatves protestuoti prieš reiškinius, kuriuos laiko Vokietijos islamizacija. Piliečiai blokuoja pabėgėlių būstus, o politikus vadina išdavikais. „Vokietija liks Vokietija, su viskuo, kas mums artima ir brangu“, – ramina juos A. Merkel. Bet kol kas niekas negali pasakyti, ar Vokietijos visuomenės skilimas bus įveiktas ir kada.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"