TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokietija pripažino armėnų genocidą

2016 06 03 6:00
bbc.com nuotrauka

Vokietijos įstatymų leidėjai vakar priėmė rezoliuciją, kuria per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijoje vykusios armėnų žudynės yra pripažįstamos genocidu. Jie tai padarė neatsižvelgę į Turkijos perspėjimus, kad toks sprendimas gali pakenkti dvišaliams santykiams.

Už rezoliuciją, kuri vadinasi „Armėnų ir kitų krikščionių mažumų genocido 1915 ir 1916 metais atminimas ir paminėjimas“, Bundestago nariai balsavo beveik vienbalsiai: tik vienas deputatas buvo prieš, o dar vienas susilaikė. Kanclerė Angela Merkel balsavime nedalyvavo. Kaip aiškina pareigūnai, – dėl įtemptos darbotvarkės. Tačiau jos atstovė Christiane Wirtz leido suprasti, kad A. Merkel šį dokumentą palaiko.

Balsavimo laikas pasirinktas itin nepalankus, nes Vokietijai dabar labai svarbu, kad Turkija laikytųsi su Europos Sąjunga (ES) pasiekto susitarimo, dėl kurio per pastaruosius kelis mėnesius sumažėjo migrantų srautas į Vidurio Europą. Vargu ar yra koks kitas klausimas, į kurį Turkija reaguotų taip jautriai, kaip į tai, ką valstybės ir tarptautiniai istorikai kalba apie daugiau nei milijono armėnų ir kitų krikščionių mažumų žudynes Pirmojo pasaulinio karo metais. Turkijos vyriausybė ne sykį yra atmetusi terminą „genocidas“, teigdama, kad tūkstančiai žmonių, o tarp jų ir labai daug turkų, žuvo Osmanų imperiją sugriovusio pilietinio karo metu. Ji ne sykį yra susivaidijusi su šalimis, kurios kalbėdamos apie šiuos įvykius vartoja genocido terminą.

Rezoliucija sukėlė Vokietijos turkų pasipiktinimą.Reuters/Scanpix nuotrauka

Kai 2011 metais Prancūzija oficialiai žudynes pavadino genocidu, Turkija atšaukė savo ambasadorių. Praeitais metais ji tą patį pakartojo su Austrija. Bijodamos suerzinti savo pagrindinę sąjungininkę Vidurio Rytuose, JAV kol kas vengė vartoti šį terminą, nors daugiau nei 40 JAV valstijų priėmė genocidą pripažįstančias rezoliucijas.

Žudymai buvo įprasti

Oficialiai Turkija teigia, kad per Pirmąjį pasaulinį karą armėnai buvo Rusijos remiama penktoji kolona, o masinės deportacijos ir jas lydėjusios armėnų mirtys nebuvo iš anksto apgalvotos ar tyčinės. Tai yra esminė genocido sąlyga – Jungtinės Tautos apibrėžia genocidą kaip sąmoningą ir sistemingą žmonių naikinimą dėl jų priklausymo etninei, tautinei, religinei ar rasinei grupei. Turkija taip pat tvirtina, kad buvo nužudyta daug mažiau nei 1,5 mln. armėnų.

Dvi armėnės ieško savo artimųjų kapų armėnų kapinėse Stambule.nytimes.com nuotrauka

Trečiadienį Turkijos ministras pirmininkas Binali Yildirimas būsimą balsavimą pavadino „absurdišku“ ir teigė, kad tokie žudymai buvo „įprastas“ dalykas karo sąlygomis. Jis taip pat pakartojo Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano perspėjimą, kad Vokietijai priėmus rezoliuciją pablogėtų dviejų šalių santykiai. Premjero teigimu, istorikai, o ne politikai turėtų nuspręsti, kas iš tikrųjų vyko 1915 metais. Jis pabrėžė, kad balsavimas nuliūdintų didžiulę Vokietijos turkų bendruomenę: „3,5 mln. Vokietijoje gyvenančių turkų yra didžiausias mūsų dvišalių santykių turtas. Aš tikiuosi, kad Vokietijos parlamentas ir priimantys sprendimus asmenys išgirs 3,5 mln. balsų“, – sakė jis.

Tačiau ministras pirmininkas pridūrė, kad nubalsavus teigiamai tai nebūtinai pakenktų ES ir Turkijos susitarimui dėl migrantų. „Mes tvirtai laikomės sudarytų susitarimų. ES taip pat turėtų laikytis savo žodžio. Mes ne gentinė valstybė, o Turkijos Respublika – šalis, turinti ilgametes tradicijas.“

Istorinė klaida

Antradienį R. T. Erdoganas perspėjo Vokietijos parlamentarus, kad „jei Vokietija bus šitaip suklaidinta, bus padaryta žala dvišaliams diplomatiniams, prekybos, politiniams ir kariniams – mes abi esame NATO valstybės – santykiams“.

Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas buvo įsitikinęs, kad vokiečiai patvirtins rezoliuciją.Rueters/Scanpix nuotrauka
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas įspėjo Vokietiją, kad rezoliucijos priėmimas pakenks dvišaliams santykiams.SIPA/Scanpix nuotrauka

Po balsavimo Turkijos vicepremjeras ir vyriausybės atstovas Numanas Kurtulmusas savo „Twitter“ paskyroje rezoliuciją pavadino neveiksminga ir niekine, teigdamas, kad „Vokietijos parlamento iškraipytų ir pagrindo neturinčių tvirtinimų pripažinimas genocidu yra istorinė klaida“. O ministras pirmininkas B. Yildirimas paskelbė, kad Turkija atšaukia ambasadorių iš Vokietijos „konsultacijų“.

Rezoliucija suerzino ir Vokietijos turkus. 500 Vokietijos turkų asociacijų pasirašė laišką, kurį nusiuntė Bundestago nariams, teigdami, kad „daugiau nei 90 proc. Turkijos gyventojų teisėtai atmeta kaltinimą genocido vykdymu ir mano, jog jis yra šmeižikiškas“. Laiške jie taip pat įspėjo, kad rezoliucijos priėmimas „užnuodytų taikų turkų ir vokiečių sambūvį šioje šalyje, taip pat ir Turkijoje“. Trečiadienį keli šimtai Vokietijos turkų surengė protestą prie Bundestago, reikalaudami, kad rezoliucija būtų atmesta.

Tuo metu Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas prieš balsavimą Vokietijos dienraščiui „Bild“ sakė: „Nebūtų teisinga, jei armėnų genocidas nebūtų pavadintas genocidu vien todėl, kad tai pykdo kitos valstybės vadovą. Esu tikras, kad Bundestago politikai yra tokios pat nuomonės ir nebus įbauginti.“ Po teigiamo balsavimo Armėnijos užsienio reikalų ministras Edvardas Nalbadianas šį pripažinimą pavadino „vertingu Vokietijos indėliu ne tik pripažįstant ir pasmerkiant armėnų genocidą tarptautiniu mastu, bet taip pat (indėliu) į visuotinę kovą už genocido ir nusikaltimų žmogiškumui prevenciją“.

Vokietijos atsakomybė

Kai kurie istorikai tvirtina, kad Vokietija, kuri Pirmojo pasaulinio karo metu buvo artima Osmanų imperijos sąjungininkė, žinojo apie vykdomus žudymus ir politiškai juos rėmė. Bundestage priimtoje rezoliucijoje yra pastraipa, kurioje pripažįstama Vokietijos imperijos atsakomybė už tai, kad žinodama apie žudymus ji nesiėmė jokių veiksmų juos sustabdyti.

Iki šiol turkų vykdytas masines armėnų žudynes genocidu oficialiai yra pripažinusi 21 valstybė. 2015 metais popiežius Pranciškus žudynes pavadino „pirmuoju XX amžiaus genocidu“. Taip pat praeitais metais sakydamas kalbą šį terminą pavartojo ir Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas.

Vakar vykęs balsavimas yra antras Vokietijos bandymas pripažinti armėnų genocidą. Tai turėjo būti padaryta prieš metus, bet balsavimas buvo nukeltas dėl Vokietijos valdančiosios koalicijos daromo spaudimo. Ji išsigando, kad tai pakenks Vokietijos ir Turkijos santykiams. Pataisytas rezoliucijos projektas į Bundestago darbotvarkę vėl buvo įtrauktas iš principo dėl Žaliųjų partijos atstovo, turkų kilmės politiko Cemo Ozdemiro pastangų.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"