TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokietija stoja į kovą su terorizmu

2016 08 16 6:00
Pasiūlymai, kuriais siekiama sustiprinti šalies saugumą, yra atsakas į praeitą mėnesį šalį sukrėtusius smurtinius išpuolius. AFP/Scanpix nuotrauka

Praeitą savaitę Vokietijos vyriausybė pristatė daugybę plataus pobūdžio priemonių, kuriomis siekiama šalyje stiprinti saugumą ir kovoti su terorizmu. Kol kas tai yra pats stipriausias Vokietijos atsakas į šalį sukrėtusias dvi teroro atakas, kurių vykdytojai prisiekė savo lojalumą „Islamo valstybei“ (IS), bei masines šaudynes Miunchene.

Veikiausiai šalies įstatymų leidėjai patvirtins daugumą vyriausybės pasiūlytų priemonių, tarp kurių – didesnė pabėgėlių kontrolė ir padidintas visuomenės sekimas. Tačiau pasiūlymai sukėlė didžiules diskusijas visuomenėje, kuri atkakliai gina savo pilietines laisves.

Ši pasiūlymų visuma yra išsamiausia saugumo užtikrinimo priemonių programa šalyje nuo tada, kai Europa tapo nuolatiniu IS ir kitų radikalių grupių teroro atakų taikiniu. Jų pristatymas sutampa su vis dažniau kanclerei Angelai Merkel išsakoma kritika, kad jos praeitais metais pabėgėliams iš Sirijos ir kitų Vidurio Rytų valstybių parodytas svetingumas pablogino šalies saugumo situaciją.

Vokietijos planas ir atsakas į jį atspindi visose Vakarų valstybėse tvyrančią įtampą: kaip suderinti kovą su terorizmu ir pilietines laisves tokiu metu, kai populiarėja populistinės partijos, sklinda nacionalizmas ir didėja priešiškumas imigrantams.

Centrinės valdžios galios

Naująją programą visuomenei pristatė vidaus reikalų ministras Thomasas de Maiziere. Tarp pagrindinių pasiūlymų – didinti federalinės policijos pajėgas, palankumo terorizmui išraišką laikyti nusikaltimu. Siūloma intensyviau dalytis informacija su kitomis Europos valstybėmis, akyliau stebėti „tamsųjį tinklą“ (dark web) – tą interneto pusę, kuri yra nematoma paprastiems vartotojams. Taip pat siūloma atimti Vokietijos pilietybę iš dvi pilietybes turinčių asmenų, jei jie yra ekstremistinių grupuočių kovotojai. Be to, siekiama, kad būtų palengvinta procedūra deportuoti pavojingais laikomus užsieniečius.

Vidaus reikalų ministras Thomasas de Meiziere tvirtina, kad susidūrusi su naujomis grėsmėmis Vokietija privalo keistis. /web.de nuotrauka

Federalinės valdžios sekimo galių stiprinimas yra ypač jautrus klausimas Vokietijoje, kurioje dėl nacių ir komunistų valdymo patirties su įtarimu vertinamas bet koks centrinės valdžios stiprėjimas. O stebėjimo galių plėtimas kelia ypač audringas diskusijas.

Vokietijos socialdemokratų partijos narys Ralfas Stegneris teigė, kad naujasis planas akivaizdžiai yra „pastarųjų savaičių visuomenės spaudimo rezultatas“. Pasak jo, socialdemokratai remia tokius pasiūlymus kaip didinti policijos pajėgas, tobulinti technologijas, akyliau stebėti „tamsųjį tinklą“ ir gerinti bendradarbiavimą su kitomis Europos valstybėmis. Tačiau jis gana skeptiškai vertina pasiūlymus apriboti kai kurias migrantų, kuriems nesuteikiamas pabėgėlio statusas, teises.

R. Stegneris priminė, kad Prancūzijoje nuo praeitų metų lapkričio, kai Paryžiuje buvo įvykdyta teroro ataka, įvesta nepaprastoji padėtis nepadėjo išvengti naujų išpuolių.

Artėjantys rinkimai

Praėjusiais metais į Vokietiją atvyko rekordinis skaičius užsieniečių – net 1,1 mln. migrantų. Iš jų – 442 tūkst. asmenų pateikė prašymą suteikti prieglobstį. A. Merkel tvirtino, kad Vokietija yra pajėgi sėkmingai integruoti atvykėlius, tačiau dėl neseniai šalyje įvykdytų kelių atakų koalicinėje vyriausybėje tvyro įtampa, nes jos nariai pajuto kintančias visuomenės nuotaikas.

Rugsėjo mėnesį dviejose žemėse vyks rinkimai, o kitais metais vokiečiai rinks naująją šalies valdžią. Dėl to A. Merkel centro dešinės Krikščionių demokratų sąjunga ir jų koalicijos partneriai socialdemokratai nerimauja, kad populistinė, prieš imigraciją aršiai pasisakanti „Alternatyvos Vokietijai“ partija gali gauti nemažai balsų. Bijodama prarasti valdžią, vyriausybė nuolaidžiauja visuomenėje tvyrančioms baimės nuotaikoms. Šiuos pasiūlymus ji skuba patvirtinti iki būsimų rinkimų.

Paskelbdamas saugumo užtikrinimo priemones Th. de Maiziere pabrėžė, kad susidurdama su naujomis grėsmėmis Vokietija „privalo keistis“. Pasak jo, šalis privalo būti budresnė, naudoti naujausias technologijas ir kai kuriais atvejais netgi nepaisyti po Antrojo pasaulinio karo įsigalėjusio stipraus susirūpinimo dėl galimo privatumo pažeidimo.

Smurto banga

Vidaus reikalų ministras teigė norintis įtaisyti labai geros kokybės vaizdo stebėjimo įrangą dvidešimtyje traukinių stočių ir pagerinti filmuotos medžiagos dalybas tarp teisėsaugos institucijų. Jis pridūrė, kad masinės šaudynės Miuncheno prekybos centre parodė, jog viešosios erdvės yra potencialūs teroristų taikiniai.

Pabėgėliai įkrauna savo telefonus. Pagal naujus pasiūlymus, pabėgėliai privalės leisti pareigūnams patikrinti jų paskyras socialiniuose tinklalapiuose. /theguardian.com nuotrauka

Miuncheno šaudynes, per kurias žuvo 9 žmonės, surengė paauglys Ali Sonboly. Jis buvo gydytas psichiatrijos klinikoje ir liguistai domėjosi anksčiau įvykdytomis masinėmis šaudynėmis. A. Sonboly šaudė iš „Glock 17“ pistoleto, kurį nusipirko internetu. Netinkamas šaudyti pistoletas anksčiau buvo naudojamas teatre, tačiau vėliau jis buvo restauruotas. Reaguojant į tai, tarp Th. de Maiziere pasiūlymų atsirado griežtesnė ginklų kontrolė Europoje ir kova su ginklų prekyba internetu.

Siekdamas išvengti tokių teroro atakų, kurias praeitą mėnesį Vokietijoje įvykdė IS sekėjai, vidaus reikalų ministras siūlo stebėti naujai atvykusius pabėgėlius ir asmenis, kurie, kaip įtariama, yra linkę radikalizuotis. Pagal naujus pasiūlymus, pabėgėliai privalės leisti pareigūnams patikrinti jų paskyras socialiniuose tinklalapiuose.

Pirmoji teroro ataka Vokietijoje įvykdyta liepos 18 dieną, kai 17 metų afganistanietis traukinyje kirviu ir peiliu sužeidė 4 žmones, o vėliau užpuolė šunį vedžiojančią moterį. Policija užpuoliką nušovė.

Po šešių dienų šalyje įvykdyta pirmoji savižudžio ataka: 27 metų siras susisprogdino prie vieno baro Bavarijos Ansbacho mieste. Per išpuolį buvo sužeista 15 žmonių. Po išpuolio paaiškėjo, kad sirą buvo nuspręsta deportuoti. Pristatydamas naujus pasiūlymus Th. de Maiziere teigė, kad juos patvirtinus ateityje iš šalies bus paprasčiau išsiųsti nusikaltimus padariusius užsieniečius.

„Niekas negali garantuoti visiško saugumo, – teigė Th. de Maiziere. – Tačiau mes privalome padaryti viską, ką galime, kad jį užtikrintume.“

Paciento privatumo nelies

Th. de Maiziere sutiko su visuomenėje sklandančiu nerimu, kad Vokietija – ir Europa – apie migrantus gana dažnai turi itin mažai informacijos. Jis pagyrė neseniai priimtą sprendimą registruoti atvykstančius į Europą ir ją paliekančius asmenis ir pabrėžė, kad visos Vokietijos teisėsaugos institucijos privalo turėti priėjimą prie šios informacijos.

Vidaus reikalų ministras pridūrė, kad vyriausybė pritarė saugumo pajėgų stiprinimui – nuspręsta įdarbinti 4600 asmenų, 3250 jų papildys federalinės policijos pajėgas.

Diskutuojant apie naujausias saugumo užtikrinimo priemones, Vokietijos spaudoje buvo tvirtinama, kad vyriausybė svarsto pasiūlymą bausti gydytojus, kurie pareigūnų neįspėja apie pacientus, galinčius įvykdyti smurtinius išpuolius. Tačiau Vokietijoje yra labai rimtai vertinama gydytojų pareiga laikytis konfidencialumo. Pažeidusiems paciento privatumą gydytojams netgi gresia baudos.

Vidaus reikalų ministras pabrėžė, kad vyriausybė nekeis pacientų apsaugos principo, tačiau jis paragino gydytojus susisiekti su teisėsaugos pareigūnais, jei jie mano, jog pacientas yra pavojingas ar linkęs įvykdyti nusikaltimą. Vokietijos medikų asociacijos prezidentas dr. Frankas Ulrichas Montgomery teigė, kad pacientų konfidencialumas yra pamatinė, Konstitucijoje įtvirtinta teisė, todėl jis jaučiąs palengvėjimą, jog ši nuostata nebus keičiama.

Th. de Maziere atmetė kai kurių konservatyvių parlamentarų pasiūlymą įvesti veidą dengiančių musulmoniškų apdarų draudimą. „Negali uždrausti visko, su kuo nesutinki“, – tvirtino vidaus reikalų ministras.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"