TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokietijoje dygsta mečetės

2008 10 22 0:00
Naujoji mečetė Rytų Berlyne nekelia džiaugsmo rajono gyventojams.
AFP/Scanpix nuotraukos

Gyventojai protestuoja prieš naują mečetę rytinėje Berlyno pusėje, tačiau jos statytojai puoselėja ambicingus planus pastatyti Vokietijoje 100 tokių maldos namų. Ne visi tiki, kad tai padeda integruoti musulmonus į visuomenę.

Nepaisydama gana ryžtingų protestų, Ahmado musulmonų bendruomenė atidarė pirmą mečetę rytinėje, buvusioje komunistinėje, šalies dalyje. Dviejų aukštų 400 kv. m ploto baltas pastatas, turintis 13 m skersmens sidabrinį kupolą, atvėrė duris Berlyno Pankovo rajone.

Dauguma iš 3,2 mln. Vokietijos musulmonų yra atvykėliai iš Turkijos ir gyvena šalies vakaruose. Berlyne yra 70 mečečių, daugelis jų įsikūrusios senuose sandėliuose ar neišvaizdžiuose pastatuose vakarinėje miesto dalyje. Musulmonų atstovai sako, kad naujieji maldos namai yra ypatingi, nes atvėrė duris sostinėje, be to, buvusioje Rytų Vokietijoje.

Už ir prieš.

Berlyno teisėsaugininkai teigiamai vertina šią statybą. Jie mano, kad naujoji mečetė padės geriau integruoti maždaug 220 tūkst. Berlyno musulmonų, be to, atviras kontroliuojamas pastatas yra geriau nei užkaboryje įsikūrę neaiškūs maldos namai.

Tačiau vietos gyventojai ir Vokietijos kraštutinė dešinioji Nacionalinė demokratų partija mano kitaip. Nuo pat 2006 metų, kai buvo paskelbti planai statyti šią mečetę, jie surengė virtinę protestų. Panašiai buvo sutikti ketinimai statyti mečetes su minaretais ir kituose Vokietijos miestuose.

Praėjusią savaitę atidarant mečetę prie jos protestavo apie 200 žmonių, kurie skandavo antimusulmoniškus šūkius. Daugelis jų buvo vyresnio amžiaus, turėjo plakatus su užrašais: "Sustabdykite Europos islamizavimą" ir "Sustabdykite piktnaudžiavimą religine laisve". Tarp šių žmonių buvo ir juodai apsirengusių skustagalvių jaunuolių.

Rasistinė sekta

Į grupę susibūrę Pankovo rajono aktyvistai mečetės atidarymui priešinasi labiausiai dėl to, kad ją pastačiusią musulmonų bendruomenę laiko rasistinių ir diskriminuojamų pažiūrų sekta, kuri griežtai atskiria vyrus ir moteris, pastarąsias verčia dėvėti šydus, draudžia joms sportuoti mišriose grupėse. Be to, vietos gyventojai dažnai akcentuoja, kad musulmonų šalyse nėra jokios religinės laisvės.

Viena rajono gyventoja sakė: "Nemanau, kad ši mečetė yra geras dalykas, nes mums neleidžiama Turkijoje statyti bažnyčių. Man tai atrodo problema."

"Sektos, iškeliančios religiją aukščiau už viską, leidžiančios mušti moteris ir neigiančios lygias teises, yra didelė problema, - sakoma grupės interneto svetainėje. - Mūsų pasipriešinimas nukreiptas į šios sektos idėjas, ypač į jos požiūrį į moteris."

Mečetę pastačiusi Ahmado musulmonų bendruomenė vadovaujasi Koranu ir pranašu Mahometu, tačiau mesiju laiko ir savo bendruomenės steigėją Mirzą Ghulamą Ahmadą, gimusį Indijoje 1835 metais ir siekusį reformuoti islamo praktiką. Ahmado judėjimą pripažįsta ne visos tradicinės musulmonų tikėjimo srovės. Vokietijoje yra apie 30 tūkst. šiai musulmonų bendruomenei priklausančių narių, kurių tikslas - galiausiai pasistatyti 100 mečečių visoje šalyje.

Vokietijoje jau yra maždaug 2500 mečečių, veikia 2250 imamų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"