TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokietijoje mirė kalėti iki gyvos galvos nuteistas buvęs SS narys

2013 12 02 19:32
AFP/Scanpix nuotrauka

Kalėti iki gyvos galvos nuteistas buvęs SS narys Heinrichas Boere, kuris daugiau kaip 60 metų išvengė bausmės už olandų civilių nužudymą, mirė kalėjimo ligoninėje, būdamas 92-ejų, pirmadienį pranešė Vokietijos teisingumo pareigūnai.

H.Boere mirė dėl natūralių priežasčių Frėndenbergo ligoninėje, kur buvo pastaruoju metu gydomas dėl demencijos, informavo Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės Teisingumo ministerijos atstovas Detlefas Feige. Jis buvo vyriausias kalinys šioje Vokietijos žemėje.

H.Boere buvo įtrauktas į Simono Wiesenthalio labiausiai ieškomų nacių karo nusikaltėlių sąrašą. 2010 metais jis buvo suimtas ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos už trijų civilių olandų nužudymą.

„Pavėluotas teisingumas siunčia labai stiprią žinią apie nacių ir Holokausto nusikaltimų svarbą, – sakė centro nacių medžiotojų Efraimas Zuroffas telefonu iš Jeruzalės. – Tačiau paguoda žinoti, kad savo gyvenimą jis baigė kalėjimo ligoninėje, o ne laisvėje“.

Per šešis mėnesius trukusį teismo procesą, kuris vyko Achene, H.Boere prisipažino nužudęs tris civilius, kai tarnavo savanorių SS pajėgų būryje „Silbertanne“. Šį būrį sudarė daugiausia olandų savanoriai, prisidėję prie savo tėvynainių, kurie buvo laikomi priešiškais naciams, žudymo.

Visą teismo procesą kaltinamasis praleido invalido vežimėlyje stebimas gydytojo. Jis kalbėjo nedaug, tačiau teismui pateiktame rašytiniame pareiškime tvirtino, kad jis neturėjo kitos išeities ir turėjo paklusti įsakymams žudyti.

„Būdamas paprastas kareivis aš išmokau vykdyti įsakymus, – sakė H.Boere. – Aš žinojau, kad jų nevykdydamas sulaužysiu priesaiką ir pats būsiu nušautas“.

Tačiau teismui pirmininkavęs teisėjas pareiškė, kad nėra jokių įrodymų, kad H.Boere būtų mėginęs suabejoti jam duotais įsakymais, o savo aukas žudė su bendrininkais, apsirengęs civiliais drabužiais, netikėtai užklupdamas jas jų namuose arba darbo vietose, vėlai vakare arba anksti iš ryto.

Iki pat pabaigos H.Boere nesigailėjo dėl savo veiksmų ir sakė, kad didžiuojasi, jog tapo SS savanoriu, nes tuomet buvo kitokie laikai.

H.Boerno tėvas buvo olandas, o motina vokietė. Jis gimė Vokietijoje, Acheno priemiesčiuose, tačiau dar vaiką jį išvežė į Nyderlandus.

Liudydamas teisme H.Boere sakė, kad prisimena, kaip 1940-aisiais naktį jį pažadinusi motina pranešė, kad Vokietija įsivežė į Nyderlandus, o virš galvų skraidė bombonešiai. Tačiau jo šeima vokiečių bombų neišsigando, o džiaugėsi, kad nuo šiol reikalai klostytis geriau.

„Mano motina sakė, kad jie ateina, bus geriau, – pasakojo teisiamasis teisme ir pridūrė: – Ir buvo geriau“.

Po to, kai vokiečiai užėmė jo gyvenamą miestą Mastrichtą ir visą Olandiją, 18-metis H.Boere pamatė paties Heinricho Himmlerio pasirašytą raginimą stoti į „Waffen SS“ gretas. Po dviejų tarnybos metų jame buvo žadama Vokietijos pilietybė ir galimybė tarnauti policijos pajėgose.

Į naujokų rinkimo punktą jis atėjo su dar 100 savanorių, tačiau priimta buvo tik 15 iš jų, tarp kurių buvo ir H.Boere. „Labai didžiavausi“, – sakė jis teisme.

Po kovų Rusijos fronte H.Boere sugrįžo į Nyderlandus ir tarnavo operatyvinių pajėgų būryje „Silbertanne“.

Pasak paties H.Boere pareiškimų, darytų olandų pareigūnams po karo, jis su savo bendru iš SS gavo sąrašus asmenų, kuriems reikėję „atkeršyti“.

H. Boere nužudė vaistininką Fritzą Hubert Ernstą Bicknese pistoletu jo vaistinėje; paskui jis su savo bendru nužudė dviračių parduotuvės savininką Teuną de Grootą, kai šis, išgirdęs skambutį, atidarė savo namo duris.

Tada jie įgrūdo trečiąją auką, Franzą Wilhelmą Kustersą į automobilį, nuvežė jį į kitą miestą, sustojo neva pakeisti sprogusios padangos, ir nušovė jį.

„Kustersas krisdamas atsirėmė į sodo vartus... ir susileido ant žemės, – pasakojo H.Boere tyrėjams. – Kraujas tryško iš Kusterso kaklo“.

Po karo H.Boere sugebėjo pabėgti iš karo belaisvių stovyklos, kur jis buvo laikomas Nyderlanduose, ir grįžo į Vokietiją.

1949 metais Nyderlanduose jį nuteisė už akių myriop, bet vėliau pakeitė nuosprendį į kalėjimą iki gyvos galvos, bet byla patyrė įvairiausių teisinių trikdžių.

Nyderlandai reikalavo H.Boerės ekstradicijos, bet Vokietijos teismas 1983 metais atsisakė tai patenkinti, nes H.Boere laikytas Vokietijos piliečiu, o anuo metu Vokietija neišduodavo savo piliečių.

Acheno teismas 2007 metais nutarė, kad H.Boere gali atlikti bausmę ir Vokietijoje, bet Kelno apeliacinis teismas atmetė Acheno nutartį, teigdamas, kad 1949 metų nuosprendis esąs niekinis, nes H.Boere teisme nebuvo ir negalėjo gintis.

Po šios apeliacijos Dortmundo prokuroras vėl atvėrė bylą, pradėdamas nuo pat pradžių, ir 2008-aisiais apkaltino H.Boerę trimis žmogžudystėmis.

Teisme H.Boere, be kita ko, pasakė, žinojęs, kad jį vėl gali persekioti teisėsauga, todėl niekada nevedęs.

„Aš visą laiką turėjau galvoje, kad mano praeitis sučiups mane, – sakė jis. – Aš nenorėjau, kad dėl to nukentėtų kuri nors moteris“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"