TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokietijoje netyla diskusijos dėl pensinio amžiaus ilginimo

2016 08 28 16:37
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vokietijos centrinio banko raginimas, kad šalies gyventojai dirbtų iki 69 metų amžiaus, didžiausiame Europos ūkyje, kurio gyventojai sparčiai sensta, įžiebė audringas diskusijas. Analitikai tokiam pasiūlymui pritaria, o politikai, artėjant rinkimams, reiškia savo nepasitenkinimą.

Ekonomikos ministras ir vicekancleris Sigmaras Gabrielis, ilgai nelaukęs, pasmerkė šią idėją. „Gamyklos darbuotojas, pardavėjas, medicinos sesuo, slaugytojas pasakytų, kad ši idėja yra beprotiška. Tą patį pasakyčiau ir aš.“

Šią daugelį papiktinusią idėją centrinis bankas iškėlė šio mėnesio ataskaitoje, kurioje pažymėjo, kad „dabartinė valstybinio pensijų iždo finansinė padėtis yra patenkinama, tačiau nereikėtų pamiršti, jog reikia padaryti kitus pakeitimus jo tvarumui užtikrinti“.

Ir bankas teigia, kad pensijų sistemos stabilumui užtikrinti reikėtų dar laipsniškai prailginti įstatymuose nustatytą pensinį amžių, kuris iki 2029 metų jau pailgės nuo 65 iki 67 metų, o iki 2060 metų, kaip siūlo bankas, turėtų būti prailgintas iki 69 metų.

Vidutinė vyrų ir moterų gyvenimo trukmė Vokietijoje šiuo metu sudaro atitinkamai 78 ir 83 metus ir toliau ilgėja.

Nors vis daugiau vokiečių atideda išėjimą į pensiją, dauguma užtarnauto poilsio išeina sulaukę 62-ių.

Tai reiškia, kad jų pensijas reikia finansuoti maždaug du dešimtmečius, o šias išmokas finansuojanti darbo jėga mažėja, nes šalies gyventojai sparčiai sensta.

Vokietijos centrinis bankas pasiūlymą prailginti pensinį amžių iki 69 metų buvo pateikęs dar 2009 metais.

Dabar bankas vėl atgaivino šią idėją, nes nori „prisidėti prie diskusijos“ ir paraginti politikus sprendžiant pensijų klausimus žvelgti į ilgesnės trukmės perspektyvą, pareiškė centrinio banko atstovas spaudai.

Analitikai neabejoja, kad politinės partijos, kurios jau rengiasi kitąmet įvyksiantiems visuotiniams rinkimams, pensijas pavers viena pagrindinių savo kampanijų temų.

Teisę balsuoti šalyje turi 20 mln. pensininkų, taigi politikai bandys jiems įsiteikti ir žarstys įvairus pažadus, be kita ko, dėl būsimų pensijų lygio, pensijų išmokų Rytų ir Vakarų Vokietijoje suvienodinimo ir įmokų dydžio, kuris bus taikomas būsimoms dirbančioms kartoms.

Tačiau niekas nesitiki pelnyti balsų, pareiškęs vokiečiams, kad jiems teks dirbti dvejais metais ilgiau.

„Tiesos baimė“

S.Gabrielio socialdemokratai – jaunesnieji valdančiosios koalicijos partneriai – griežtai atmetė idėją dar prailginti pensinį amžių.

Kanclerės Angelos Merkel vadovaujamiems krikščionių demokratams toks klausimas net nekyla, pareiškė partijos generalinis sekretorius, pabrėžęs, kad 67 metai yra tinkamas amžius išeiti į pensiją.

Tačiau ekonomistai palaikė centrinį banką, o kai kurie net pareiškė, kad pensinis amžius galėtų būti dar ilgesnis.

Pavyzdžiui, ekonominių tyrimų institutas IW yra apskaičiavęs, kad vokiečiams reikės dirbti iki 73-ių, jeigu jie nori išlaikyti dabartinį savo pensijų ir įmokų dydį.

Tuo tarpu Makso Planko instituto ekonomistas Axelis Boerschas-Supanas pensinį amžių pasiūlė susieti su gyvenimo trukmės raida.

Vokiečių politikų nenoras galvoti apie tai, kokie pokyčiai pensijų sistemos laukia po 2030 metų, paprasčiausiai rodo „tiesos baimę“, pareiškė jis.

„Ir nepamirškite“, pridūrė IW prezidentas Michaelis Huetheris, kad „tai, apie ką kalba centrinis bankas, iš esmės yra susiję su gimusiaisiais po 1995 metų, tai yra su žmonėmis, kuriems tik dabar sukanka 20 metų. Bankas nesiūlo, kad tie, kurie dirba dabar, į pensiją galėtų išeiti tik 69-ių ar 70-ies“.

Tačiau centrinio banko pasiūlymas daugelį suglumino, ypač dabar, kai daugelio indėlininkų ilgalaikių investicijų grąža dėl Europos Centrinio Banko (ECB) taikomų žemų palūkanų normų yra gerokai sumažėjusi.

„Dirbti iki 70-ies, kol kiti ilsisi, o kai kurie net nesistengia dirbti“, – pasipiktino vienas skaitytojas žurnalo „Spiegel“ portale.

Tačiau M. Huetheris įrodinėja, kad centrinio banko pasiūlymas greičiausiai bus „mažiausiai žalingas sprendimas visiems“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"