TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokietijoje siautėja jaunieji nacionalistai

2014 11 13 6:00
Neonaciai, nacionalistai ir futbolo chuliganai susibūrė į grupuotę „Chuliganai prieš salafitus“. Reuters/Scanpix nuotrauka

Spalio pabaigoje Kelne vykusios riaušės parodė, kad Vokietijoje stiprėja kraštutiniai dešinieji. Neonaciai ir futbolo chuliganai suvienijo savo jėgas prieš radikaliosios pakraipos musulmonus - salafitus. Vokietijoje daugelis stebisi, kodėl šalies pareigūnai anksčiau nepastebėjo, kad stiprėja kraštutinės dešinės grupuotės.

Neonaciai, radikalieji nacionalistai ir futbolo chuliganai susibūrė į grupuotę „Chuliganai prieš salafitus“. Grupuotė šiuo metu vienija daugiau kaip 3 tūkst. narių, kurių bendras priešas yra radikalieji musulmonai salafitai, norintys Vokietijos demokratinę sistemą pakeisti šariatu.

Paskutinį spalio savaitgalį apie 5 tūkst. demonstrantų - daugiausia dešinieji ekstremistai ir futbolo chuliganai - žygiavo centrinėmis Kelno gatvėmis. Daugelis jų akivaizdžiai ieškojo problemų. Turistai ir praeiviai traukėsi šiems iš kelio. Per eitynes buvo sužeisti 49 policijos pareigūnai, vartomi policijos furgonai. Dėl riaušių įtarimai pateikti 32 asmenims.

Kraštutinių dešiniųjų protestai Vokietijoje vyksta retai. Tad svarstoma, kodėl tai įvyko ir kas laukia ateityje? "Chuliganų" grupuotės interneto puslapyje vienas jos narių rašė, kad Kelnas – tik pradžia.

Vos tik pasibaigus riaušėms Kelne, buvo paskelbtos ir kituose Vokietijos miestuose planuojamų eitynių datos. "Chuliganų" grupuotė šį šeštadienį Berlyne planavo surengti demonstraciją “prieš salafitus, islamizaciją ir pabėgėlių politiką”. Tačiau sostinės valdžia uždraudė renginį baimindamasi, kad čia gali dalyvauti apie 10 tūkst. žmonių. Panašios demonstracijos šį šeštadienį turėjo vykti Frankfurte, Hamburge ir Hanoveryje. Tačiau vietos valdžia taip pat nedavė leidimo jų rengti. Socialiniuose tinkluose sklando gandų, kad chuliganai vis tiek surengs demonstracijas.

Netikėtas reiškinys

Šiaurės Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos vidaus reikalų ministras Lorenzas Caffieras po riaušių Kelne įtraukė šį klausimą į politinę darbotvarkę. Jo kolega iš Žemutinės Saksonijos Borisas Pistoriusas pareikalavo sukurti specialiąsias policijos pajėgas. Tuo tarpu futbolo klubų atstovai visoje šalyje pareiškė, kad yra sukrėsti smurto proveržio Kelne ir pasmerkė "Chuliganų" grupuotės veiksmus.

Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų futbolo sirgaliai pastaruoju metu vis dažniau reiškia panieką su rasizmu sporte kovojančioms organizacijoms ir jų rėmėjams. Achene, Dortmunde, Duisburge, Braunšveige, Diuseldorfe ir dar keliuose Vokietijos miestuose šie jau sulaukė grasinimų.

Remiantis Vokietijos saugumo pareigūnais, iki 2013 metų pradžios vokiečių chuliganus vienijusią „Naujųjų medžiotojų" (GnuHoonters) grupę sudarė apie 300 narių. Jie vyko į kraštutinių dešiniųjų muzikos grupės „Kategorie C“ (policininkų žargonu "C kategorija" vadinami futbolo aistruoliai, ieškantys progos išprovokuoti muštynes) koncertus ir dalyvavo futbolo turnyruose, tokiuose kaip „Svastikos taurė“ Karlsrūhės mieste.

Pagrindinių Vokietijos futbolo klubų atstovai ilgą laiką tikėjo, kad futbolo gerbėjų chuliganizmo, kadaise paplitusio Vokietijoje, jau nebėra. Dortmundo „Borussios“ futbolo klubas į kraštutinės dešinės sirgalių keliamą smurtą atsakė rengdamas kampanijas prieš rasizmą, rodydamas filmus, kabindamas plakatus, taip pat neleisdamas į stadioną patekti kai kuriems asmenims.

„Taip parodome, kad kraštutinė dešinė nėra pageidaujama futbole“, – sakė „Borussios“ futbolo klubo gerbėjų atstovas Thilas Danielsmeyeras. Prieš pusantrų metų jis buvo sumuštas klubui žaidžiant rungtynes Donecke. Du vyrai užpuolė šaukdami: „Dortmundas liks dešiniųjų!“

Neapykanta islamo ekstremistams

Neonacių ir chuliganų tinklas laikui bėgant tapo radikalesnis. Tam turėjo įtakos įvykiai Irake ir Sirijoje. Šie paskatino rengti išpuolius prieš salafitų grupuotę, kuri remia "Islamo valstybę". Vokietijos žvalgybos duomenimis, iš šalies į Siriją išvyko bent 450 žmonių, o apie 150 iš jų vėliau grįžo. Baiminamasi, kad dalis tokių kovotojų sugrįžę į Vokietiją gali čia pradėti planuoti išpuolius.

Grupuotė, pasivadinusi "Chuliganai prieš salafitus", tikėjosi sulaukti palaikymo iš Vokietijos visuomenės, kuri baiminasi islamo ekstremistų plitimo šalyje. 2014 metų pradžioje Menchengladbache ir Manheime apie 200 šios kraštutinės dešinės grupuotės narių atėjo į salafitų pamokslininko Pierre’o Vogelio (2001 metais buvęs boksininkas atsivertė į islamą) paskaitą, bet tuomet smurto veiksmų išprovokuoti nepavyko.

Kaip rašo vokiečių savaitraštis „Der Spiegel“, šalies pareigūnai turėjo žinoti, kas vyksta, dar iki smurtui prasiveržiant Kelne. Spėjama, kad jie tiesiog ignoravo naujosios dešinės formavimąsi. Prieš keletą savaičių policijos padalinys mėgino aiškinti, kad visoje šalyje tėra apie 400 kraštutinės dešinės futbolo chuliganų. Kiek vėliau Vokietijos vidaus reikalų ministerija pareiškė, kad iki šiol futbolo chuliganų ir dešiniųjų ekstremistų susivienijimo nepastebėjo. Vidaus žvalgybos pareigūnai tvirtino, kad dauguma chuliganų yra abejingi politikai, tik nedidelė dalis kraštutinės dešinės narių priklauso grupuotei, kovojančiai su islamo ekstremistais. Kelne buvo sutelkta apie 1300 policininkų, tačiau chuliganų galėjo būti net 5 tūkstančiai. Policijos asociacijos vadovo teigimu, demonstracijai prieš radikaliuosius islamistus nebuvo tinkamai pasirengta, nes teisėsauga nepakankamai rimtai įvertino grėsmę. Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomasas de Maiziere'as mano, kad šalis galbūt susiduria su nauja galinga dešiniųjų jėga.

Sėkmė gali paskatinti veikti

Kelno eitynių organizatoriai vengia viešumo. Paskutiniame "YouTube" vaizdo įraše veidą slepiantis vyras pataria tiems, kurie ieško papildomos informacijos, apsilankyti grupuotės "Chuliganai prieš salafitus" interneto svetainėje.

Iš Kelno eitynių organizatorių vienintelis Andreasas sutiko šnektelėti su spaudos atstovais. Į penktąją dešimtį įžengęs vyras yra vienas iš šios grupuotės lyderių. Eitynėse Kelne jis buvo vienas pagrindinių oratorių. Dabar jis sakosi ketinąs trauktis iš "Chuliganų" grupuotės, nes tinklas tapo per didelis, todėl sunku vadovauti. Andreasas tikino nenorintis prisiimti atsakomybės už riaušes ir smurto proveržius. Jo manymu, neįmanoma situacijos pakeisti naudojant smurtą. Vyriškis taip pat pabrėžė, kad ši grupė yra apolitiška.

Kai kurie šios grupuotės nariai po Kelno eitynių taip pat nustebo dėl savo pačių smurto proveržio ir pažymėjo, kad ne viskas vyko taip, kaip buvo suplanuota. Tačiau analitikai yra skeptiški ir mano kad nėra priežasties, kodėl chuliganų ir neonacių tinklas turėtų iširti. Demonstracijos Kelne buvo sėkmingos, dėl jų grupuotė tapo net populiaresnė. Sėkmė gali paskatinti tolesnių provokacijų.

Vienas islamofobiškas tinklaraštis entuziastingai rašė apie „Kelno stebuklą“, „tikrus vyrus“, kurie dalyvavo eitynėse dėl vokiečių tėvynės. Neonacių grupė „Die Rechte“ gyrė "Chuliganus prieš salafitus" sakydama, kad grupė įspūdingai įsitvirtino šalyje. Neonacių politinė partija NPD, patyrusi pralaimėjimą per naujausius rinkimus Saksonijoje ir Tiuringijoje, dabar tikisi sulaukti paramos iš "Chuliganų" narių.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"