TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokietijoje sprendžiami ginčai dėl musulmonų aprangos

2013 09 14 6:00
Musulmonės dažnai renkasi kūno formas maskuojantį maudymosi kostiumą. AFP/Scanpix nuotrauka

Vyriausiasis Leipcigo (Vokietija) administracinis teismas nusprendė, kad musulmonės mergaitės turi dalyvauti bendrojo lavinimo plaukimo pamokose. Teismas nurodė, jog gerbiant religinius įsitikinimus mergaitės galės dėvėti visą kūną dengiančius maudymosi kostiumus, vadinamuosius burkinius.

Teismo sprendimas padėjo tašką per visą Vokietiją nuskambėjusioje trylikametės Aishos, moksleivės iš Frankfurto, byloje. Iš Maroko kilę mergaitės tėvai siekė, kad jų atžala būtų atleista nuo kartu berniukams ir mergaitėms vedamų plaukimo pamokų. Jų teigimu, tokios mišrios plaukimo pamokos nesiderina su islamo kultūroje priimtomis aprangos taisyklėmis, o mokykla jų prašymu nesutiko atleisti mergaitės nuo visiems privalomų plaukimo užsiėmimų.

Teismo ir Vokietijos žiniasklaidos centre atsidūrusi Aisha iki aštuonerių metų gyveno ir lankė mokyklą Maroke. Už puikius mokymosi rezultatus mergaitė Vokietijoje buvo priimta į vieną geriausių vidurinio lavinimo mokyklų. Tačiau šiai mokymo įstaigai nepatenkinus prašymo atleisti nuo plaukimo pamokų, Aisha paprasčiausiai nustojo į jas vaikščioti ir dėl to smarkiai nukentėjo galutinis mergaitės pažymys.

Išsilavinimas ir religija

Byloje susidūrė du esminiai argumentai - žmogaus teisė į religijos laisvę ir Vokietijos Konstitucijoje numatytas valstybės įsipareigojimas suteikti bendrąjį išsilavinimą visiems šalyje gyvenantiems vaikams.

Pirmasis teismo nutarimas pritarė mokyklos sprendimui neatleisti Aishos nuo mokyklos programoje numatytų plaukimo pamokų. Pagrindinis argumentas buvo tas, kad mergaitė plaukimo pamokas galės lankyti dėvėdama musulmonišką maudymosi kostiumą burkinį, dėl to musulmonų aprangos taisyklėms nusižengta nebus.

Trylikametės tėvai buvo pateikę ir kitą argumentą. Jų teigimu, mergaitė ne tik negali pati demonstruoti savo kūno, bet lygiai taip pat ji neturi matyti kitų vaikų, o ypač - berniukų, dėvinčių įprastus atviresnio tipo maudymosi drabužius. Šiuo atveju teismas vienareikšmiškai atmetė argumentą, motyvuodamas tuo, jog Konstitucijoje įtvirtinta teisė į religijos laisvę jokiais būdais negali apriboti kitų žmonių laisvių bei priimtų aprangos normų (šiuo atveju ypač atsižvelgiant į mokykloje vykstančių užsiėmimų pobūdį bei atitinkamos aprangos poreikį), taip pat atriboti pačios mergaitės nuo visiems priimtinos ugdančios veiklos.

Nuomonės skiriasi

Vokietijoje šiuo metu gyvena apie 4 mln. musulmonų. Vis dažniau mokyklose bei viešuosiuose baseinuose galima pamatyti burkiniu apsirengusių moterų. Šis specialiai musulmonėms sukurtas maudymosi kostiumas dengia visą kūną (išskyrus plaštakas, pėdas bei veido sritį) ir turi kartu įsiūtą musulmonišką galvos apdangalą. Burkini savo išvaizda primena nardymui skirtą kostiumą, tačiau pasiūtas iš kelių laisvai krintančių medžiagos sluoksnių, taip siekiant maksimaliai užmaskuoti moters kūno formas.

Šalyje egzistuoja kelios nuomonių stovyklos dėl musulmonų aprangos normų įsigalėjimo vakarietiškoje valstybėje. Pirmosios šalininkai mano, kad pasaulietiškoje ir atviroje visuomenėje nevalia drausti įvairių religijų atstovams tinkamai išpažinti savo religiją. Minėtasis teismo sprendimas dėl to yra vertinamas kaip demokratinės ir liberalios valstybės principų pamynimas.

Antroji grupė, t. y. konservatyvių pažiūrų vokiečiai, baiminasi Europai gresiančios islamizacijos ir mano, jog tokie musulmonų „išsišokimai” veda Vokietiją identiteto krizės ir kultūrinės pražūties link, dėl to teigiamai vertina priimtą nutarimą.

Trečiajai stovyklai priklauso bene daugiausia Vokietijos gyventojų. Jie kalba apie kompromisų ieškojimo daugiakultūrėje visuomenėje svarbą ir poreikį. Šią nuomonę palaikančių asmenų teigimu, teismo nutarimas neatleisti mergaitės nuo visiems privalomų pamokų leidžiant vilkėti musulmoniškus aprangos standartus atitinkantį burkinį yra puikus vakarietiškos valstybės normų ir pagarbos islamo religijai derinimo pavyzdys.

Vokietijos islamo teisės ekspertas Mathias Rohe pabrėžia, kad islamas priklauso Vokietijai ir yra jos identiteto dalis. Tačiau musulmonai turi ne tik teises, bet ir pareigas, kurias privalo vykdyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"