TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokietijoje tiksi demografinė bomba

2013 01 09 6:00
Nors A.Merkel pridėjo namie vaikus auginančioms mamoms po 150 eurų per mėnesį, gimstamumo Vokietijoje tai nepadidino. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Pasikeitusios vertybės nebevilioja vokiečių turėti vaikų. Jie nebelaikomi nei laimės šaltiniu, nei statuso sutvirtinimu visuomenėje.

Kiekvienais metais Vokietija meta milijardus eurų, kad padidintų šalyje gimstamumą. Tačiau naujas padėties tyrimas atskleidė, kad tai ne ką pakeitė ir nepalengvino vokiečių, siekiančių suderinti karjerą ir šeimą, dalios. Maža to, daugeliui vaikai nebėra svarbiausias dalykas gyvenime.

Prognozės nežada nieko gera: 2050 metais Vokietija teturės 70 mln. gyventojų (dabar jų skaičius siekia 82 mln.). Jei gimstamumas nepadidės ir Vokietija nesulauks 24 mln. naujų imigrantų, gyventojų netrukus pradės mažėti.

Pastaraisiais metais Berlynas padidino mėnesio paramą šeimoms, turinčioms vaikų, tėvams, kurie lieka namuose auginti naujagimių, išplėtė dienos priežiūros paslaugas. Nepaisant to, gimstamumas Vokietijoje nesikeičia jau 40 metų - vidutiniškai 1,4 vaiko vienai moteriai.

Nauja studija, kodėl taip yra, gerokai atveria akis. Pasirodo, daugelis vokiečių mano, kad šeimos sukūrimas trukdo karjerai, pomėgiams ir draugams. Visuomenės požiūris į tėvystę iš esmės pasikeitė. Prieš 50 metų buvo laikoma, kad suaugęs žmogus yra tas, kuris pradėjo karjerą, vedė ir susilaukė vaikų. Dabar vaikai neteikia tokio pripažinimo. Apklausos rodo, jog tik labai mažai vokiečių mano, kad vakai pagerina jų padėtį visuomenėje. Netgi atvirkščiai - daugelis baiminasi, kad daugiau nei du ar trys vaikai pastato juos į nenaudingą padėtį.

Šeima ir darbas

Tyrimas parodė, kad daugeliui vokiečių karjera ir šeima atrodo sunkiai suderinami dalykai. Tai ypač aktualu moterims. Toms, kurioms ši problema atrodo pernelyg sudėtinga, galiausiai tenka rinktis: vaikas arba darbas. Negana to, moterys, ypač Vakarų Vokietijoje, vis dar susiduria su pasenusiomis visuomenės normomis - manymu, kad moteriai nerūpi vaikai, jei ji atiduoda juos į darželį nesulaukusius trejų. Yra net vokiškas žodis tokiai moteriai apibūdinti: "Rabenmutter" (gegutė, per anksti išmetanti iš lizdo savo vaikus). Tad geresnį išsilavinimą įgijusios moterys tiesiog nusprendžia neturėti vaikų.

Šiek tiek stebina tai, kad vyrai Vokietijoje nelaikomi lygiaverčiais moterims, kai reikia prižiūrėti mažą vaiką. Vokietijos visuomenė šiuo požiūriu kur kas mažiau pasitiki vyrais nei kaimynėse šalyse Belgijoje ir Prancūzijoje. Ten požiūris į dirbančias mamas daug palankesnis, o vyrai prisiima lygiavertes pareigas auginant atžalas.

Tyrimas atskleidė, kad Vokietijoje vaikai nebelaikomi laimės šaltiniu. Tik 45 proc. atžalų neturinčių vokiečių nuo 18 iki 50 metų mano, kad jų gyvenimas būtų laimingesnis, jei per trejus metus jie susilauktų vaikų.

Pirmą kartą Gyventojų tyrimo federalinis institutas prie Vidaus reikalų ministerijos palygino vokiečių ir kitų europiečių požiūrį į vaikus. Tik 10 Europos šalių yra mažesnis gimstamumas nei Vokietijoje. Šioje šalyje jis yra 1,39, mažiausias Latvijoje - 1,17, o Islandijoje didžiausias - 2,2. Lietuvoje 2011 metais jis buvo 1,76. Nors kai kuriose Europos šalyse gimstamumas pastaraisiais metais didėjo, ši tendencija į Vokietiją nepersikėlė.

Moterų padėtis blogesnė

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ne ką geresnį pranešimą parengė ir dėl lyčių lygybės Vokietijoje. Nors jaunos vokietės yra labiau išsilavinusios nei jų bendraamžiai vyrai, jų perspektyvos darbo rinkoje ne tokios geros. Naujas įstatymas, skatinantis motinas su mažais vaikais nedirbti (padidintos pašalpos toms, kurios namuose prižiūri vaikus, kuriems 13-26 mėnesiai), didina lyčių nelygybę šalyje. EBPO taip pat kritikuoja sutuoktiniams bendrą mokesčių sistemą, kuri finansiškai neskatina tėvų dirbti vaikams sulaukus mokyklinio amžiaus.

27 proc. moterų nuo 25 iki 34 metų Vokietijoje baigė aukštąjį mokslą, vyrų toje pačioje amžiaus grupėje atitinkamą išsilavinimo lygį įgijo 25 procentai. Daugelyje Europos šalių dirba kur kas daugiau moterų nei prieš 20 metų, bet Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje neproporcingai daug jų dirba ne visą darbo dieną. Tai neigiamai atsiliepia jų pajamoms ir karjerai. Kalbant apie vidutinį uždarbį, skirtumas lyčių pagrindu Vokietijoje yra trečias didžiausias tarp EBPO šalių - 22 procentai.

Visi šie veiksniai labiausiai atsiliepia moterims, kai jos išeina į pensiją. EBPO duomenimis, moters pensija Vokietijoje yra maždaug perpus mažesnė nei vyro, ir toks skirtumas pats didžiausias iš visų EBPO šalių.

Spiegel.de, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"