TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokietijos apsisprendimas

2011 07 25 0:00
G.Westerwelle: vokiečiai nenori atominės energetikos.
AFP/Scanpix nuotrauka

Iki 2022 metų Vokietija pasitrauks iš atominės energetikos, tačiau per tą laiką ji dar daugiau investuos į principinį posūkį energetikos politikoje.

Taip Vokietija dar kartą patvirtina, kad renkasi tvarią atsinaujinančių šaltinių energiją. Tai ir mums ambicingas sprendimas, nes norime negrįžtamai pasukti švarios, įperkamos, taip pat saugios energijos link. Mūsų pasirinktas kelias lems investicijas į ūkio šakas, kurioms priklauso ateitis.

Vokietijoje tokį sprendimą palaiko didžioji dalis mūsų piliečių. Tiek politikai, tiek visuomenė ilgai ir išsamiai diskutavo apie branduolinės energijos panaudojimą gyventojų labui. Šiuo metu susiformavo platus demokratinis konsensusas, kad energetikos pertvarka įmanoma tiek techniškai, tiek politiškai, tiek ekonomiškai. Fukušimos tragedija paskatino naujai įvertinti branduolinės energijos riziką ir paskubino energetikos pertvarką, nes principinis Vokietijos apsisprendimas pereiti prie atsinaujinančios energijos atsisakant branduolinės buvo priimtas jau seniai. Jis graudžiai susijęs su mūsų siekiu stabdyti klimato kaitą. Dabar šis dar 2010 metų spalį vyriausybės patvirtintas tikslas bus pasiektas anksčiau.

Vokietijos kaimynai ir partneriai stebi mūsų veiksmus labai atidžiai, kartais net kritiškai, nors aišku tai, kad po nuodugnių diskusijų šalis išsikėlė ambicingą, bet realistinį tikslą, kurį yra užsibrėžusi pasiekti. Iki 2011 metų kovo 17 dienos Vokietijoje esantys branduoliniai reaktoriai gamino 22 proc. valstybei reikalingos elektros. Kovą aštuoni jų buvo išjungti ir dabar likusių devynių generuojama elektra sudaro apie 15 proc. šaliai reikalingos energijos. Tačiau net išjungę aštuonis pačius seniausius reaktorius elektros turėsime daugiau, negu jos reikia vidaus vartojimui.

Jau šiuo metu nauji ir atsinaujinantys ištekliai, pagerintas sisteminis valdymas bei didesnis efektyvumas kompensuoja dėl išjungimo atsiradusį netolygumą. Ateityje branduolinę energiją pamažu pakeis energija iš atsinaujinančių šaltinių ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios jėgainės, kūrenamos dujomis. Iškastinėmis medžiagomis kūrenamos elektrinės bus reikalingos pereinamuoju laikotarpiu atsiradusiai spragai užpildyti. Tačiau tai neturės įtakos Europos Sąjungos (ES) iškeltam tikslui - iki 2020 metų sumažinti anglies dvideginio emisiją mažiausiai 20 proc., nors mūsų nacionalinis interesas - tą emisiją Vokietijoje sumažinti iki 40 procentų.

2010 metais iš atsinaujinančių šaltinių Vokietija gavo 17 proc. jai reikalingos elektros energijos. Iki 2020-ųjų tokia energija turi sudaryti 35 proc., o iki 2030-ųjų - net 50 procentų. Keisdama energijos šaltinius Vokietija netampa labiau nuo jų priklausoma. Mūsų vyriausybė, siekdama užtikrinti aprūpinimą energija, investuoja gerokai daugiau negu anksčiau į viso tinklo išplėtimą, atsinaujinančios energijos plėtrą ir energijos efektyvumo didinimą.

Kiekviena šalis savarankiškai sprendžia, kokius energijos šaltinius ji naudos. Tačiau katastrofos nepaiso valstybių sienų. Todėl būtų labai pozityvu, jei europiniais apkrovos testais būtų patikrinti visi veikiantys branduoliniai reaktoriai. Tai turėtų rūpėti ir Tarptautinei atominės energijos agentūrai, nes mūsų visų bendras siekis - užtikrinti didžiausią saugumą. Negalima leisti pasikartoti tokioms katastrofoms kaip "Three Mile Island", Černobylio ar Fukušimos atominėse elektrinėse.

Kad pasiektume iškeltą tikslą, privalome plėtoti Europos vidaus rinką ir energetikos srityje. Tai garantuos didesnį konkurencingumą šioje rinkoje vartotojų naudai, bus sukurta geresnė infrastruktūra, diversifikuoti šaltinių bei tiekimo keliai. Atsižvelgiant į poreikius būtina sujungti nacionalinius tinklus, maksimaliai išnaudoti taupymo potencialą, nes "energijos šaltinio" taupymas tampa lemiamu veiksniu.

Vokietija jaučiasi įsipareigojusi pasiekti šiuos tikslus. Visos ES ir atskirų jos narių pastangos turi viena kitą papildyti, o energetikos politikoje privalo galioti devizas - daugiau, o ne mažiau Europos. Tai reiškia, kad mes remiame Lietuvos ir kitų dviejų Baltijos valstybių siekį išsivaduoti iš "energetinių salų" izoliacijos ir prisijungti prie europinių elektros tinklų, galinčių elektros energiją tiekti konkurencingomis kainomis.

Kaip užsienio reikalų ministras labai stengsiuosi, kad visame pasaulyje išnaudotume tas galimybes, kurias mums suteikia globali atsinaujinančios energetikos plėtra. Mes remiame "Desertec" programą, numatančią, kad išsivysčiusios valstybės naudotų dykumose pastatytų saulės, vėjo arba fotoelektros jėgainių energiją. Dar vakar tokie sprendimai atrodė utopiniai ir nepaprastai brangūs, tačiau tobulėjančios technologijos leis juos įgyvendinti artimiausioje ateityje. Jau šiandien Vokietijoje daug naujų darbo vietų sukuria atsinaujinanti energetika, o sparčiai besivystančios šalys gali turėti naudos iš naujų technologijų ir taip užprogramuoti savo augimą.

Vokietija, kaip viena pramoninių valstybių lyderių, spartesne energetikos ūkio pertvarka toliau žengia tuo keliu, kuriuo ji techniškai jau seniai pradėjo eiti. Ši pertvarka niekaip nepaveiks nei mūsų pajėgumo, nei aplinkos ar kaimynų, tačiau atvers duris efektyviai, tvariai, taupiai ir saugiai XXI amžiaus energetikai. Kviečiame savo partnerius glaudžiai ir konstruktyviai bendradarbiauti, kad kartu pasinaudotume suteiktu šansu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"