TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokietijos dešinieji populistai – Maskvos penktoji kolona

2016 05 04 6:00
Vladimiro Putino patikėtinis Robertas Šlegelis (centre) su AfD partijos nariais Sevenu Tritschleriu (kairėje) ir Markusu Frohnmaieriu Berlyne. spiegel.de nuotrauka

Prieš imigraciją nusistačiusi dešiniojo sparno populistinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) mezga vis glaudesnius ryšius su Maskva. Kaip rašo „Der Spiegel“, AfD jaunimo sparnas susibičiuliavo su Vladimiro Putino „Vieningosios Rusijos“ jaunimo judėjimu ir mėgina prisivilioti rinkėjų iš Vokietijos rusų tarpo.

Marcusas Pretzellis – Europos Parlamento narys iš AfD, buvo Jaltos tarptautinio ekonomikos forumo garbės svečias ir per šį Rusijos vyriausybės renginį okupuoto Krymo pusiasalio kurorte sėdėjo ant pakylos. AfD politikas, vadovaujantis Šiaurės Reino ir Vestfalijos žemės partijos skyriui, buvo pakviestas tam, kad Rusija galėtų parodyti, jog ji nėra izoliuota.

Šiame forume kalbėjo grupė aukščiausių Rusijos pareigūnų, su kuriais dalytis scena sutiktų tikrai nedaug Vokietijos politikų. 5 iš 8 diskusijoje dalyvavusių asmenų įtraukti į Europos Sąjungos (ES) ir JAV sankcijų sąrašą dėl jų vaidmens aneksuojant Krymą, tarp jų – vadinamasis Krymo ministras pirmininkas Sergejus Aksionovas ir Jevgenijus Bušminas, artimas Kremliaus patikėtinis.

Per šį forumą M. Pretzellis išdidžiai pareiškė: „AfD kelia grėsmę ne tik Ukrainos, bet ir Vokietijos vyriausybei.“ Aidint plojimams jis toliau dėstė, jog geri ekonominiai santykiai su Rusija atitinka Vokietijos žmonių interesus ir sankcijos turi būti tučtuojau panaikintos. Pratrūkus dar garsesniems plojimams moderatorius pridūrė, kad tokios nuomonės laikosi Vokietijos žmonės, o Marcusas ką tik įgijo 140 mln. naujų draugų Rusijoje.

Savaime partnerės

Rusija irgi turi daug draugų AfD partijoje. Jos lyderiai laikosi akivaizdžiai prorusiškos pozicijos ir mėgina užmegzti glaudžius ryšius su žmonėmis iš prezidentui V. Putinui artimos aplinkos. Kremliaus antiliberali, antiamerikietiška ir homofobiška ideologija nė kiek nebaido šių dešiniųjų populistų. Priešingai – didelei daliai AfD narių tai daro Rusiją patrauklia partnere. Taip pat dėl AfD priešiškumo ES ir NATO ji savaime tampa V. Putino partnere.

Per partijos suvažiavimą Štutgarte batą pametusi Frauke Petry, antiimigracinės AfD pirmininkė. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Vadovaujantys AfD politikai, tokie kaip šios partijos vadovo pavaduotojas Alexanderas Gaulandas, laikosi prorusiško kurso nuo pat partijos įkūrimo prieš trejus metus. Jie priima kvietimus į konferencijas, kuriose dalyvauja V. Putino patikėtiniai ir jo ideologijos formuotojai, sudaro sąjungas su Kremliui ištikimais Rytų Europos nacionalistais bei tradiciškai Rusijai draugiškais Vakarų Europos dešiniaisiais populistais, tokiais kaip Prancūzijos Nacionalinis frontas bei Austrijos Laisvės partija, kurios atstovas laimėjo pirmąjį Austrijos prezidento rinkimų ratą. Šiuo metu AfD planuoja bendrą su Rusijos ambasada konferenciją Potsdame, ji vyks birželį. Per savo suvažiavimą AfD planavo pateikti kelias rezoliucijas, raginančias Vokietiją pasitraukti iš NATO.

Kol kas nėra įrodymų, kad AfD gauna iš Maskvos finansinę paramą. Partijos iždininkas Klausas Fohrmannas kategoriškai neigia tokias spekuliacijas. Tačiau prieš vietos rinkimus trijose žemėse kovo mėnesį partija buvo dosniai apiberta dovanomis – rinkimų atributika ir milijonais nemokamų laikraštėlių. Geradarys buvo anonimas, bet net ir kai kurie partijos nariai nesiryžo atmesti, kad čia nebuvo įmaišyti pinigai iš Rusijos.

Ideologinė įtaka

Tik labai mažai iš šių Rusijos gerbėjų AfD partijoje gali pasigirti tokia politine patirtimi, kokią turi A. Gaulandas, prieš tai 40 metų buvęs įtakingas Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungos narys. Dažniausiai tai visiški naujokai užsienio politikos srityje ir nesupranta, kaip jie parankūs V. Putino vyriausybei.

Tai ypač būdinga „Jaunajai alternatyvai“ (JA), AfD jaunimo sparnui, visai nesidrovinčiam glėbesčiuotis su pareigūnais iš Rusijos ambasados ir teigti, kad dėl katastrofiškos padėties Ukrainoje kalta trumparegiška ir nenuosekli ES užsienio politika.

JA vadovas Markusas Frohnmaieris dažnai vyksta į regionus, kuriuose NATO laikoma agresore, o Rusija – paskutine „daugiapolio pasaulio“ viltimi. 2014 metų spalį jis lankėsi Belgrade ir dalyvavo Jugoslavijos išvadavimo iš vokiškųjų okupantų 70-mečio minėjime. Ten buvo ir V. Putinas, o jį pasitikdamas miestas pasipuošė plakatais su užrašais „Putinas yra serbas“. Belgrade M. Frohnmaieris susitiko su kraštutinių dešiniųjų nariais, JAV kritikais ir Kremliaus sąjungininkais. Pernai vasarą jis nukako į Rytų Ukrainą ir dalyvavo „Donbaso forume“ drauge su vienu Prancūzijos Nacionalinio fronto atstovu.

Pastaroji M. Frohnmaierio kelionė buvo į Krymą – drauge su dviem politikais iš Austrijos Laisvės partijos jis buvo tarp 70 užsienio svečių iš1000 konferencijos dalyvių. M. Frohnmaierio kelionę į Jaltą finansavo Rusija, ir tai, jo žodžiais, standartinė praktika.

Tačiau dar svarbesnis susitikimas visai neseniai vyko Berlyne. M. Frohnmaieris ir jo kolega iš JA Svenas Tritschleris susitiko su Rusijos Dūmos nariu Robertu Šlegeliu iš V. Putino „Vieningosios Rusijos“. Jie susitarė dėl naujos partnerystės tarp JA ir „Jaunosios gvardijos“, V. Putino partijos jaunimo sparno. „Europą kritikuojantys ir už didesnį suverenumą pasisakantys judėjimai stiprėja visame Europos žemyne“, – pareiškė M. Frohnmaieris ir pridūrė, jog randasi naujas jaunimo tinklas, kurio dalis turi būti ir Rusija.

V. Putino „Jaunoji gvardija“ turi ir daugiau partnerių užsienio šalyse, tokiose kaip Kazachstanas ir Serbija. Patriotizmas ir nacionalinis pasididžiavimas įrašyti į jos chartiją. Tačiau 150 tūkst. narių turinti „Jaunoji gvardija“ labiau žinoma dėl savo priešiškumo Vakarams bei homofobinės propagandos.

Homofobija ir stačiatikių vertybės

Vasarį Maskvoje ši organizacija surengė karikatūrų, vaizduojančių Amerikos lyderių „nusikaltimus“, parodą. „Jaunoji gvardija“ aktyviai užsiima opozicijos politikų šmeižimu, vadina juos „lesbietėmis, gėjais bei transvestitais“.

R. Šlegelis, buvęs dabar jau mirusio Kremliaus jaunimo judėjimo „Naši“ („Mūsiškiai“) atstovas, keliauja po pasaulį ir kalba V. Putino partijos vardu. Jis yra populiarus svečias Belgrade ir Damaske, tačiau skundžiasi, jog Berlyne tapo sunkiau. Tačiau su juo mielai kalbasi JA. M. Frohnmaierio netrikdo Kremliaus jaunimo ideologinė orientacija. Jis pabrėžia, kad dauguma rusų remia prezidentą V. Putiną ir jo partiją, o Vokietija nėra „koks nors vaikų darželis pasaulyje“, jai reikia pagaliau išreikšti „savo gyvybinius nacionalinius interesus“ užsienio politikos arenoje.

Glaudūs Maskvos ir AfD ryšiai mezgami ir per gana nemenką Vokietijos rusų bendruomenę. Vokietijoje gyvena apie 2,5 mln. repatriantų iš Rusijos. AfD su jais aktyviai dirba ir tam tikslui net įsteigė partijos padalinį. Ir jau sulaukė vaisių, ypač Badeno-Viurtembergo žemėje, kur AfD gavo 42 proc. balsų Filingene-Šveningene ir 52 proc. Vertheime – abiejuose miestuose gyvena daug Vokietijos rusų.

V. Putiną ypač domina tai, kad daugelis Vokietijos rusų turi teisę balsuoti ten, kur anksčiau gyveno. Rugsėjį Rusijoje vyks Dūmos rinkimai, ir lengviausias kelias pasiekti šiuos rinkėjus Vokietijoje yra AfD ir jos jaunimo sparnas JA.

Vokietijos dešinieji populistai taip pat palaiko ryšius su Rusijos ir Serbijos stačiatikių bažnyčiomis. Jie kartu dalyvavo protestuose prieš Badeno– Viurtembergo vyriausybės planuojamas švietimo programas bei „Žygio už gyvybę“ demonstracijose prieš abortus. „Daugelis stačiatikių vertybių neturi atgarsio senosiose partijose, – aiškino M. Frohnmaieris. – Mes suteikiame šiems žmonėms naujus politinius namus.“

AfD lyderio pavaduotojas A. Gaulandas nesijaudina dėl JA ir V. Putino jaunimo sąjungos. 2015 metų pabaigoje jis pats keliavo į Rusiją Šv. Bazilijaus labdaros fondo, finansuojamo V. Putinui lojalaus oligarcho, lėšomis. Sankt Peterburge A. Gaulandas susitiko su Dūmos nariais ir asmeniniu V. Putino patarėju Aleksandru Duginu, neofašistu ir antivakarietišku ideologu, kurio idėjas Kremlius vertina rimtai. Pasak A. Gaulando, A. Duginas yra malonus pašnekovas, tik blogai, kad nori atkurti carines tradicijas. A. Gaulandas nemato nieko blogo, kad M. Pretzellis keliavo į Krymą: juk Krymas buvo ir vėl yra Rusijos ir niekada negrįš į Ukrainą – Vokietija turi susitaikyti su šia realybe.

Nauja strategija – kursas į Rytus

Visai kito požiūrio laikosi Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas. Jo manymu, nelegalus vizitas į Krymą be Ukrainos leidimo nėra šiaip koks nors nusižengimas, o rimtas nusikaltimas. M. Pretzellis atvyko į Krymą su Rusijos viza, o Vokietija laiko Krymo aneksiją tarptautinės teisės pažeidimu, tad A. Melnykas pateikė protesto notą Vokietijos užsienio reikalų ministerijai, prašydamas Berlyno „imtis reikiamų priemonių, kad ateityje būtų užkirstas kelias tokiems Ukrainos įstatymų pažeidimams“. AfD politikams gresia penkerių metų draudimas atvykti į Ukrainą.

Ne visi AfD lyderiai patenkinti prorusiškos frakcijos veikla. Dėl užsienio politikos kyla daugiausia nesutarimų partijoje. Kai kurie AfD nariai sako, kad pozicija Rusijos atžvilgiu nesubalansuota, ir perspėja dėl raginimų pasitraukti iš NATO. „Mes dešimtmečius džiaugėmės klestėjimu ir taika, už tai esame skolingi euroatlantinei bendruomenei“, – teigė ekonomistė Alice Weidel, partijos nacionalinio vykdomojo komiteto narė.

Tačiau viena iš partijos pirmininkų Frauke Petry laikosi kito kurso. Ji tiesia kelią naujai orientacijos į Rytus strategijai. Laiške partijos nariams F. Petry išdėstė būtinybę jungtis su euroskeptiškomis jėgomis Europos Parlamente, „Tautų ir laisvės Europos“ frakcija, į kurią įeina prancūzų Nacionalinio fronto ir austrų Laisvės partijos nariai.

Bent vienas dalykas vienija visas šias partijas – draugystė su Rusija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"