TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokietijos dešiniojo sparno AfD pereina prie antiislamiškos darbotvarkės

2016 04 28 16:50
AFP/Scanpix nuotrauka

Vokietijos dešiniojo sparno populistinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) savaitgalį vyksiančiame partijos narių suvažiavime ketina priimti antiislamišką manifestą, paskatinta prieš imigrantus nusistačiusių politinių jėgų, tokių, kaip Austrijos laisvės partija, iškilimo.

Jauna protesto partija, kurią šiuo metu palaiko apie 14 proc. šalies rinkėjų, po virtinės pergalių žemių rinkimuose ateinančiais metais per visuotinius rinkimus mėgins prasimušti į federalinį parlamentą.

Jos suvažiavimas vakariniame Štutgarto mieste įvyks praėjus savaitei po to, kai Austrijos kraštutinės dešiniosios Laisvės partijos (FPÖ) kandidatas Norbertas Hoferis sudrebino politinį šalies isteblišmentą, iškovojęs pergalę pirmajame prezidento rinkimų ture.

AfD buvo įkurta tik prieš trejus metus ir nuo tada nuosekliai judėjo vis labiau į politinio spektro dešinę. Jai pavyko prasimušti į pusės iš 16-os Vokietijos žemių parlamentus ir Europos Parlamentą.

Iš pradžių partija protestavo prieš finansinę pagalbą skolų prislėgtoms euro zonos ekonomikoms, tačiau vėliau sutelkė dėmesį į kovą su daugiausia musulmonais migrantais ir pabėgėliais, kurių daugiau nei milijonas pernai pasiprašė prieglobsčio Vokietijoje.

AfD griežtai pliekė kanclerės Angelos Merkel liberalią politiką pabėgėlių atžvilgiu ir savo populiarumui didinti sėkmingai pasitelkė visuomenės nepasitenkinimą vyraujančių politinių srovių partijomis bei joms atstovaujančia žiniasklaida.

Šalyje, kur giliai jaučiama kolektyvinė gėda už nacių erą ir Holokaustą, AfD kruopščiai vengia atvirai neonaciškos retorikos, nors didėjanti ksenofobija yra vienas jos politinių kozirių.

Kai dėl Balkanų valstybių sprendimo šiais metais uždaryti savo sienas pabėgėlių srautas smarkiai sumažėjo, AfD sutelkė dėmesį į islamo puolimą.

Tai priartina ją prie ksenofobinio ir antiislamiško gatvių judėjimo „Europiečiai patriotai prieš Vakarų islamizaciją“ ( PEGIDA), kuris įsikūręs Dresdene, buvusios komunistinės Rytų Vokietijos mieste.

AfD vicepirmininkė ir europarlamentarė Beatrix von Storch praėjusią savaitę sukėlė politinę audrą, pareiškusi, kad „islamas yra politinė ideologija, nesuderinama su Vokietijos konstitucija“.

Islamas – Vokietijos dalis?

B.Von Storch sakė, kad jos partija Štutgarte vyksiančiame suvažiavime paragins uždrausti Vokietijoje tokius islamo simbolius, kaip minaretai ir mečetės, muedzino kvietimą maldai, visą veidą dengiančius šydus.

Pasak europarlamentarės, partija atvirai mes iššūkį ne kartą A.Merkel deklaruotai pozicijai, kad šiandien „islamas yra dalis Vokietijos“, kurioje gyvena apie 4 mln. musulmonų.

Kitas AfD vicepirmininkas Alexanderas Gaulandas pareiškė, kad „islamas nėra tokia religija kaip katalikybė ar protestantizmas, ir intelektualiniu požiūriu visuomet siejasi su valstybės užvaldymu“.

Vokietijos musulmonų Centrinės tarybos pirmininkas Aimanas Mazyekas sakė, kad „AfD naudojasi visuomenėje tvyrančiomis islamofobinėmis nuotaikomis“.

„Pirmą kartą nuo hitleriškos Vokietijos laikų atsirado partija, kuri diskredituoja ir kelia egzistencinę grėsmę visai religinei bendruomenei“, – sakė jis visuomeniniam transliuotojui NDR.

AfD susidūrė su paradoksu, kad pastaraisiais mėnesiais drastiškai sumažėjus migrantų srautui, ji liko be vieno svarbiausių savo darbotvarkės akcentų.

Priešingai nei kai kuriose kitose Europos šalyse, Vokietijoje, kur mažas nedarbas ir visuomenė vis dar pasitiki vyriausybe „kaip niekur kitus“, AfD negali kliautis žmonių nepasitenkinimu valdžia, sakė Timo Lochocki iš Vokietijos Marshallo fondo Berlyne.

Tuo tarpu perėjimas prie atvirai antiislamiškos retorikos, labai tikėtina, gali padėti AFP 2017-aisiais patekti į parlamentą, sakė politologė Nele Wissmann.

Bertelsmanno (Bertelsmano) fondo tyrimas praėjusiais metais atskleidė, kad 57 proc. vokiečių laiko islamą „grėsme“, o 61 proc. mano, kad ši religija „nesuderinama su Vakarų pasauliu“ – tokį nepasitikėjimo mastą „sunku ignoruoti“, sakė N.Wissmann.

AfD per patį euro zonos krizės piką įkūrė ekonomikos profesorius Berndas Lucke, raginęs Vokietiją atsisakyti euro ir sugrįžti prie Vokietijos markės.

Tačiau pernai partijos konservatyvusis nacionalistų sparnas, vadovaujamas Frauke Petry, nušalino B.Lucke ir perėmė kontrolę, užsitikrinę stiprų palaikymą Vokietijos rytuose.

Svarbiu barometru partijos suvažiavime, kuriame turėtų dalyvauti kiek daugiau nei 2 tūkst. narių, bus balsavimas dėl AfD susijungimo su Marine Le Pen vadovaujamu Prancūzijos ultradešiniuoju Nacionaliniu frontu (FN) Europos Parlamente.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"