TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokietijos ekonomikos sėkmės paslaptis

2013 06 25 6:00
Vokietijos ekonomikos laimėjimai gali atnešti pergalę A.Merkel visuotiniuose rinkimuose. Reuters/Scanpix nuotrauka

Vokietija sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių atsigavo po krizės. Griežtas ekonomikos valdymas, laiku atliktos reformos bei subalansuotas fiskalinis sektorius leido Vokietijos ekonomikai tapti stipriausiai Bendrijoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel prieš artėjančius rinkimus turėtų būti pakilios nuotaikos. Vokietijos ekonomika sparčiai atsigavo po 2008 – 2009 metų krizės: pramonės eksportas didėja, nedarbo lygis – rekordiškai žemas, į Vokietiją plūsta kvalifikuoti imigrantai, šalies skolinimosi išlaidos mažos, biudžetas – subalansuotas, būsto rinka nuolat auga. Kas lėmė tokį greitą Vokietijos ekonomikos atsigavimą? Kaip ES sunkiasvorė subalansavo savo ekonomiką?

Griežtas ekonomikos valdymas

Vokietijos ekonomikos sėkmę galima sieti su griežtu ekonomikos valdymu. Tačiau vien fiskalinis konservatizmas bei struktūrinės reformos nenulėmė eksportu grindžiamo ekonomikos augimo. Šalies ekonomikos progresą lėmė ir verslo bei darbo santykių reguliavimas ir šalies politika Bendrijoje. Dėl šių veiksnių kvalifikuoti imigrantai bei investuotojų pinigai plūdo į Vokietiją.

Vokietija ES propagavo griežtą taupymo politiką. Tai tapo išsigelbėjimu nuo krizės smarkiai nukentėjusioms Bendrijos valstybėms. Sveika ir ekonomiškai stabili Europa – vienas Vokietijos sėkmės garantų. Valstybė į Bendriją eksportuoja apie 40 proc. savo gaminių, tačiau eksportas ne visada buvo toks, kokio tikėtasi. Vokietijos automobilių gigantai „Daimler-Benz“ ir „Volkswagen“ krizės bei pokriziniu laikotarpiu skundėsi mažu pardavimu ir ieškojo alternatyvų besivystančių šalių rinkose. Tai privertė Vokietiją imtis aktyvesnės politikos, kurios tikslas buvo euro zonos ir bendrų Europos pinigų sąjungos išsaugojimas, euro zonos valstybių ekonomikos atgaivinimas bei šalies eksporto į Europos valstybes stabilizavimas.

P.Hartzo reformos

Vokietijos ekonomikos klestėjimą galima sieti su visą XXI amžiaus pirmąjį dešimtmetį vykdyta reguliavimo politika. Vokietijoje įgyvendintos tuometinio Europos Komisijos vadovo Peterio Hartzo reformos nustatė gerovės ir darbo rinkos priemones, kurios leido įmonėms sukurti daugiau lankstesnių darbo vietų. Tai išsprendė nedarbo problemą, sumažino darbo sąnaudas bei paskatino didesnį gyventojų užimtumą. Klestėjimą lėmė ir griežta fiskalinė atsakomybė. Taupymo ir darbo rinkos pokyčiai skatino konkurencingumą ir ekonomikos augimą.

Prie Vokietijos ekonomikos sėkmės prisidėjo ne vien P.Hartzo reformos. Dar prieš jas vokiečių įmonės, susidūrusios su augančia konkurencija pasaulio rinkoje, pradėjo keisti požiūrį į savo darbuotojus. Jos, esant dideliam profsąjungų pasipriešinimui, pradėjo reguliuoti darbuotojų darbo laiką bei taikyti jiems atlyginimų ribojimą. Tai suteikė didesnį saugumą darbuotojams ir sukūrė lanksčias priemones, kurios padidino produktyvumą, sumažino kainas ir leido įmonėms manevruoti per pasaulinę krizę. Šios priemonės atgaivino daugelį Vokietijos pramonės šakų, tad jos galėjo lengviau konkuruoti pasaulio rinkoje.

Būsto rinkos bumas

Euro zonos skolų krizė ir greitas Vokietijos ekonomikos atsigavimas paskatino netikėtą bumą būsto rinkoje. Iki tol Vokietijos būsto rinka nebuvo itin įdomi investuotojams, ir būsto kainos nekito per pastaruosius dešimtmečius. Tačiau, įvertinę situaciją, investuotojai sujudo. Netikrumo ir mažų palūkanų normų laikotarpiu investicijos į nekilnojamąjį turtą tapo saugios ir atsiperkančios.

Išsaugoję savo darbą per krizę vokiečiai pradėjo pirkti namus, dėl to augo nekilnojamojo turto kainos. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, 2011 metais būsto kainos Vokietijoje padidėjo 5,4 procento. Jos ypač išaugo didžiuosiuose miestuose ir lėmė statybų masto intensyvėjimą. Naujų namų statyba Vokietijoje 2011 metais išaugo 5,4 proc., 2012 metais – 4,2 procento.

Stabilios ekonomikos pranašumai

Stabili Vokietijos ekonomika sustiprino šalies galimybes skolintis pinigus labai mažomis palūkanų normomis. Tai valstybei pagelbėjo per ekonomikos krizę 2008 – 2009 metais. Susidomėję saugiomis investicijomis, investuotojai užplūdo Vokietijos obligacijų rinką. Kylio instituto duomenimis, spartus obligacijų pardavimas nuo 2009 iki 2013 metų atnešė šalies vyriausybei beveik 80 mlrd. eurų (278 mlrd. litų) pajamų. Tai padėjo subalansuoti Vokietijos biudžetą bei stabilizuoti valstybės skolą.

Į Vokietiją ėmė plūsti ir darbo ieškantys kvalifkuoti imigrantai. Jie išsprendė darbo jėgos trūkumo šalyje problemą, kuri atsirado senėjant visuomenei. Vokietijos statistikos biuro duomenimis, 2012 metais į Vokietiją atvyko beveik 370 tūkst. kvalifikuotų imigrantų. Toks susidomėjimas darbu Europos sunkiasvorėje valstybėje pastarąjį kartą buvo tik prieš du dešimtmečius.

Sustiprėjo A.Merkel pozicijos

Šiuo metu Vokietijoje vyrauja konkurencingas gamybos sektorius, žemas nedarbo lygis, minimalios skolinimosi išlaidos finansų rinkose, subalansuotas biudžetas, klestinti būsto rinka bei kvalifikuotos darbo jėgos antplūdis. Tai didžiuliai pranašumai kanclerei A.Merkel prieš artėjančius rinkimus.

Taigi Vokietijos ekonomikos laimėjimai gali padėti siekiančiai pergalės dabartinei Vokietijos kaclerei, kuri valdžioje turėtų išsilaikyti dar vieną kadenciją. A.Merkel greičiausiai ir toliau tęstų sėkmingą ekonominę politiką, kuri leido Vokietijai sėkmingai išgyventi per krizę, o jos ekonomikai tapti stipriausiai ES.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"