TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai derėjosi su Graikijos premjeru

2015 05 22 12:12
Reuters/Scanpix nuotrauka

Graikijos vyriausybės vadovas Aleksis Cipras ketvirtadienį su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais surengė „draugiškas ir konstruktyvias“ derybas dėl šalies skolų, tačiau nėra ženklų, kad jose būtų pasiektas persilaužimas artėjant svarbiam skolų gražinimo terminui birželį.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Graikijos premjeras „sutelkė dėmesį į norą pasiekti susitarimą dėl dabartinės programos“, kad būtų užtikrinta parama Graikijos finansams, sakė Prancūzijos vadovo patarėjas.

Beveik dvi valandas trukusiose derybose šalių vadovai priėjo prie bendros nuomonės dėl „būtinybės Graikijos valdžiai dirbti su trimis institucijomis“, sakė patarėjas, turėdamas galvoje Atėnų kreditorių trejetą – Europos Sąjungą, Europos centrinį banką ir Tarptautinį valiutos fondą.

A.Merkel penktadienį pareiškė, kad dar reikia daug darbo, kad būtų pasiektas susitarimas su Graikija dėl priemonių, turinčių padėti išspręsti jos skolų krizę, užsitęsus varginančioms deryboms ir baiminantis, kad Atėnams gali pristigti pinigų.

„Tai buvo labai draugiškas ir konstruktyvus pokalbis“, – sakė A.Merkel, eidama į viršūnių susitikimą penktadienį.

„Tačiau aišku, kad darbas su trimis institucijomis turi būti tęsiamas. Dar reikia daug nuveikti“, – pridūrė ji, turėdama omenyje Europos Sąjungą, Europos centrinį banką (ECB) ir Tarptautinį valiutos fondą, kurie dukart skyrė Graikijai finansinės pagalbos paketus – iš viso 240 mlrd. eurų.

Tuo tarpu šaltinis Graikijos vyriausybėje pridūrė, kad A.Merkel ir F.Hollande’as „suprato būtinybę pasiekti ilgalaikį susitarimą“, ir sakė, kad jie yra pasirengę esant reikalui „prisidėti asmeniškai“, kad susitarimas būtų greitai pasiektas.

Graikijos kraštutinių kairiųjų vyriausybė ir jos tarptautiniai kreditoriai ne vieną mėnesį veda derybas dėl reformų, kurios atvertų kelią Atėnams gauti paskutinę 7,2 mlrd. eurų išmoką pagal finansinės pagalbos programą. Šios lėšos Graikijai reikalingos, kad šalis išvengtų nemokumo ir galimo pasitraukimo iš euro zonos.

Atėnai jau artimiausiomis savaitėmis gali pristigti pinigų, o derybos su tarptautiniais kreditoriais yra patekusios į aklavietę, Graikijai nesutinkant su skolintojų reikalavimais imtis reformų, įskaitant pensijų apkarpymą ir darbo rinkos liberalizavimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"