TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokietijos istorija pasitarnauja šiuolaikiniams šnipams

2012 03 21 6:14

Nors pramoninis šnipinėjimas pasaulyje tampa vis aktualesne problema, Vokietijoje į tai beveik nekreipiama dėmesio. Agentūra Reuters teigia, kad tokį požiūrį lėmė šalies istorinė patirtis.

Kaskart eidamas į pasitarimą ar ką nors slapto aptardamas su kolegomis Andreasas Blume savo mobilųjį telefoną įdeda į nedidelę skardinę dėžutę. Vidurio Vokietijoje įsikūrusios chemijos kompanijos "Evonik" 38 metų intelektinės nuosavybės ekspertas A.Blume skardinių pridėlioja visose patalpose, kuriose vyksta bendrovės tyrimų centro pasitarimai. "Pakanka padėti tinkamą skardinę sausainių dėžutę ir niekas negalės slapta pasiklausyti, kas kalbama. Apie 50 proc. laisvai nusiperkamų skardinių veikia kaip patikima Faradėjaus gardelė. Niekas neįstengs aktyvuoti jūsų mobiliojo telefono mikrofono ir pasiklausyti, ką kalbate", - aiškina A.Blume.

Ne visos Vokietijos kompanijos tokios atsargios. Be "Evonik" yra ir kitų Vokietijos bendrovių, turinčių brangias mokslo tyrimų laboratorijas, kurioms nuolat tenka gintis nuo korporacinio ir pramoninio šnipinėjimo, nors didžioji dalis Vokietijos kompanijų ir, žinoma, dauguma smulkiųjų bei vidutinių įmonių, kurios ir sudaro Europos ekonomikos stuburą, dėl tokio šnipinėjimo nesijaudina.

Saugumo pareigūnai ir korporacijų vadovai mano, kad taip yra dėl kone intuityvaus ir giliai įsišaknijusio vokiečių nepasitikėjimo saugumo bei šnipinėjimo agentūromis, nes jie dar nepamiršo, kaip gerai dirbo Gestapas ir komunistinė "Stasi". Dauguma vokiečių iki šiol bijo, kad juos kas nors gali sekti, todėl jie verčiau jau patylės, nei praneš savo apie įtarimus specialiosioms tarnyboms.

Kad Vokietijos kompanijos ypač neapsaugotos nuo ekonominio šnipinėjimo, sutinka ir Federalinė Konstitucijos apsaugos tarnyba (FKST), kuri yra Jungtinėse Valstijose veikiančio Federalinio tyrimų biuro ekvivalentas. Labiausiai Vokietijos korporacijos turi baimintis, kad jomis nesusidomėtų Rusijos ar Kinijos žvalgybos tarnybos. Vokietijos vidaus reikalų ministro nuomone, tokia grėsmė valstybei kainuoja 20-50 mlrd. eurų per metus.

Kinijos skverbimasis

Ekonominio saugumo darbo grupės - Vokietijos pramonininkų federacijos saugumo komisijos vadovas Bertoldas Stoppelkampas teigia, kad jei Vokietijos bendrovės ir įžvelgia pavojų, dažniausiai "neprasitaria šnipinėjimo agentūrai". Pavyzdžiui, jei vokietis verslininkas Kinijoje pameta darbinę atminties laikmeną, jis nelinkęs apie tai pranešti vyriausybei. Jo nuomone, "tai nėra mūsų vertybių sistemos dalis".

Šiuo požiūriu Vokietijos ir Amerikos kompanijos labai skiriasi. Tik trečdalis Vokietijos bendrovių, kurias 2009 metais apklausė audito bendrovė "PriceWaterhouseCoopers" (PWC), turi veikiančią informatorių sistemą, o tuo metu Jungtinėse Valstijose - net 61 procentas. "Nuo 2005 metų informatorių sistemų įdiegiama vis daugiau, tačiau kai kurių kompanijų skeptiškumas tiesiog nepamatuojamas", - rašoma PWC ataskaitoje. Tik 10 proc. įmonių ketino įdiegti šią sistemą per ateinančius dvejus metus, tačiau net 76 proc. pareiškė apie net nemąstančios. Dažniausiai pateikiamas paaiškinimas - "ši sistema galėtų kelti baimę ir skatinti šnipinėjimą".

Matydama pavojų B.Stoppelkampo darbo grupė pradėjo aiškinti Vokietijos kompanijoms apie galimas grėsmes - pradedant nuo informatoriaus įdarbinimo stažuotoju ir baigiant USB jungtimi, kuri gali būti panaudota informacijai slapta išsinešti. Tačiau kol kas susidomėjimas menkas. Praėjusiais metais surengus seminarą Vokietijos šiuolaikinių technologijų firmoms į jį atvyko mažiau nei 10 proc. visų pakviestųjų.

Atvykusiesiems buvo aiškinama apie Kinijos ir Rusijos žvalgybos tinklų keliamą pavojų ir apie atskirus Kinijos šnipinėjimo, finansuojamo valstybės institucijų, atvejus. Dalyviai gavo praktinių patarimų apie verslo keliones: į jas pasiimti kitą nešiojamąjį kompiuterį ir nepasiduoti vilionėms. Kai kurie vadovai prisipažino buvę priblokšti, sužinoję, kad jų kompanijoms gali grėsti pavojus.

Žinoma, konkurentai iš Vakarų taip pat gali užsimanyti pašniukštinėti Vokietijos kompanijose, bet Berlynui didžiausią nerimą kelia Rusija ir Kinija. Saugumo pareigūnai primena, kad pastaraisiais metais Vokietijos žvalgybos agentūros demaskavo kelis Kinijos įsitraukimo į pramoninį šnipinėjimą atvejus. Jie taip pat pastebėjo, kad Rusija daugiausia dėmesio skiria strateginei informacijai, o Kinija labiausiai suinteresuota gauti informacijos apie gaminius.

"2010 metais Kinijos pilietis, tuo metu dirbantis apdirbimo įmonėje, kaupė informaciją, kurią vėliau įrašė į kompaktinį diską. Jis naudojo ir USB jungtis duomenims išpumpuoti", - pasakojo aktyviai ekonomikos šnipus medžiojantis saugumo darbuotojas. Pareigūnas mano, kad ta informacija buvo perduota Kinijai, nors Vokietijos žvalgyba nieko negalėjo įrodyti. Įtariamasis tvirtino išsinešęs informaciją tikėdamasis geresnių karjeros galimybių. "Kinijos žvalgybos tarnybos nelinkusios siųsti savo žmonių į Vokietiją, jos mieliau įtraukia savo piliečius, jau dirbančius mūsų šalyje", - tęsė pareigūnas.

Kitas vyriausybės saugumo darbuotojas, aiškinantis verslo įmonėms, kaip jos turėtų sustiprinti savo saugumą, teigia, kad pastaruoju metu Kinija šnipinėja "agresyviau" už Rusiją. Jis papasakojo, kad neseniai vienas Vokietijos mokslo institutas surengė telefoninį pokalbį su pretendentu į darbo vietą Kinijoje. Kinas pasirodė puikiai, pademonstravo turintis išsamių profesinių žinių, tačiau atvykęs į Vokietiją dirbo siaubingai. Instituto vadovai padarė išvadą, kad telefonu jie greičiausiai kalbėjosi su kitu asmeniu - ne su tuo, kuris atvyko ir kėsinosi gauti instituto mokslinės informacijos.

Šio saugumo darbuotojo aiškino, jog kilus įtarimams dėl informacijos nutekėjimo dažniausiai paaiškėja, kad su tuo susijusi Kinija. "Pasikalbėjus su Vokietijos kompanijomis apie kai kuriuos taikomus metodus, jų darbuotojai dažnai sakydavo: "Žinoma, taip galėjo būti - mums buvo nutikę lygiai taip pat."

"Eurocopter" skandalas

Kinija elgiasi gal ir agresyviau, tačiau Maskva suduoda Vokietijai daugiau skaudžių smūgių. Praėjusiais metai buvo išaiškintas vienas įspūdingiausių pramoninio šnipinėjimo atvejų nuo pat Antrojo pasaulio karo laikų.

Šios istorijos herojus - Austrijos kariuomenės sraigtasparnio mechanikas Haraldas S. Jis buvo apkaltintas dirbęs Rusijos slaptųjų tarnybų agentu 1997-2002 metais. Vokietijos prokurorai įtarė, kad Haraldas S. Rusijos užsienio šnipinėjimo agentūrai FST (Federalinė saugumo tarnyba) perdavė civilinio sraigtasparnio technologijos dokumentus. Šiuos sraigtasparnius gamina Europos oro erdvės grupės EADS padalinys "Eurocopter". Prokurorai tvirtino, kad mechanikas palaikė ryšius su Rusijos diplomatu Vladimiru Voščiovu, kuris dirbo prekybos atašė Rusijos ambasadoje Vienoje, ir Otobrune (netoli Miuncheno) esančios "Eurocopter" gamykloje dirbančiu vokiečiu inžinieriumi Werneriu G.

Haroldas S. su Werneriu G. susipažino 1997 metais. Abu vyrai suprato turintys kai ką bendra - aistrą skraidyti ir gelbėti šunis. Praėjusiais metais liudydamas Miuncheno apskrities Aukščiausiajame Teisme Werneris G. papasakojo, kad austras paprašė jo kelių nereikšmingų dokumentų. Kadangi šiuos kiekvienas ir taip galėjo laisvai rasti internete, vokiečiui šis prašymas nepasirodė kuo nors įtartinas. Toliau austro reikalavimai ėmė didėti - jis paprašė Wernerio G. smulkmenų apie NATO šalims skirtą daugiafunkcį karinį sraigtasparnį NH90 ir prieštankinį sraigtasparnį "Tiger", kuris laikomas vienu moderniausių kovinių sraigtasparnių.

Werneriui G. kilo įtarimų ir jis kreipėsi į FKST. Netrukus jis buvo paprašytas įsitraukti į austrui ir rusų diplomatui spendžiamus spąstus. Austras, kurio advokatas teisme pareiškė, kad jis suprato "padaręs didelę klaidą", buvo nuteistas lygtinai ir turėjo sumokėti 4139 eurų baudą. 2008 metais Werneris G. taip pat buvo nuteistas lygtinai, o V.Voščiovas teisiamas nebuvo, nes turėjo diplomatinę neliečiamybę. Tuo metu "Eurocopter" spaudos atstovas pareiškė, kad šis šnipinėjimo atvejis jokios žalos kompanijai nepadarė.

Kalčiausia struktūra 

Tačiau išaiškinti panašius šnipinėjimo atvejus Vokietijoje būtų sudėtinga, nes krašto žvalgybos tinklo struktūra specialiai sudaryta taip, kad būtų neįmanoma sukurti atskiros monolitinės agentūros, t. y. tokios, kaip liūdnai pagarsėjęs nacių Gestapas ar komunistinė Rytų Vokietijos "Stasi". "Visa tai istorijos pasekmė... Nėra stipraus organizuoto vadovavimo", - mano B.Stoppelkampas. O tai reiškia, kad Vokietijos FKST priversta dirbti su šešiolika agentūrų - po vieną kiekvienoje Federacijos žemėje. Visos jos palaiko tarpusavio ryšius, bet kiekviena saugo savo interesus. Buvusios Vakarų Vokietijos žemės, pramonės įmonės ir valstybės saugumo tarnybos tradiciškai keičiasi informacija, tačiau buvusios Rytų Vokietijos žemės ja dalytis mažiau linkusios.

Prieš trejus metus FKST išplėtė savo ekonomikos šnipinėjimo padalinį, suvokusi, kad gaudyti korporacijų šnipus lygiai taip pat svarbu, kaip ir vaikytis teroristus. Akcinės bendrovės "Mueller Weingarten" padalinys "Schuler" viena iš nedaugelio firmų, 2008 metais pranešusių policijai apie vieną savo darbuotoją kiną. "Mueller Weingarten" automobilių pramonei gamina detales, naudodamos modernias presavimo, štampavimo ir frezavimo technologijas. 2008-ųjų pradžioje "Schuler" atleido kiną, nes buvo pastebėta, kad jis dažnai vogčia kopijuoja sunkvežimių brėžinius. Valstybės prokuratūros Ravensburge spaudos atstovė Christine Weiss paaiškino, kad 2008-ųjų gruodį šis kinas buvo nušalintas nuo darbo. "Mes nežinome, kur jis yra šiuo metu", - pareiškė Ch.Weiss. Bendrovė "Schuler" atsisakė komentuoti plačiau.

Kita kompanija, kuri pati ėmėsi veiksmų - Berlyno architektūros biuras (jo pavadinimas neskelbiamas), dažnai laimintis įvairių valstybinių įmonių užsakymus, tarp jų - projektuoti pastatus, kuriais visada domėdavosi užsienio saugumo agentūros. Pernai šio biuro darbuotojai sučiupo kiną interną vagiant vieno tokio pastato planus ir kreipėsi į policiją, kad jis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

"Būtų buvę geriau, jei architektų biuras būtų kreipęsis į mus. Mes būtume išsiaiškinę, ar internas dirbo kuriai nors užsienio žvalgybai ir papildę turimus duomenis apie šnipinėjimą", - sako saugumo pareigūnas.

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"