TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vokietijos Katalikų Bažnyčia: nėra mokesčių, nėra ir sakramentų

2012 09 25 14:01
AFP/Scanpix nuotr.

Tie Vokietijos katalikai, kurie atsisako mokėti bažnytinį mokestį, negalės gauti sakramentų ar tapti krikštatėviais, nusprendė šalies Katalikų Bažnyčia, kurios naujieji, prieštaringai vertinami suvaržymai įsigaliojo pirmadienį.

Vokietijos vyskupų konferencija praėjusią savaitę išleido įsaką, kurį pasmerkė viena pažangi katalikų grupė ir kuriame sakoma, kad vyskupai yra "susirūpinę" dėl mažėjančio Bažnyčios narių skaičiaus ir nori sustabdyti šį nykimą.

Išpažintis, komunija, sutvirtinimas, ligonių patepimas - nebent paciento gyvybei grėstų pavojus - nuo šiol bus neprieinami tiems, kurie pasitrauks iš Bažnyčios, deklaruojama įsake.

Tapti krikštatėviais tokiems žmonėms taip pat bus neįmanoma, priduriama jame.

Vokietijoje nuo 19-ojo amžiaus galioja sistema, pagal kurią gyventojų prašoma arba oficialiai deklaruoti savo religiją ir mokėti bažnytinį mokestį, arba priklausyti "netikinčiųjų" grupei.

Norint pakeisti priklausymo kokiai nors religijai statusą, reikia formalios "pasitraukimo iš Bažnyčios" procedūros, kurią ir atlieka vis daugiau vokiečių, daugiausia - katalikų, bet taip pat - ir protestantų.

Bažnytinis mokestis sudaro 8-10 proc. pajamų mokesčio, priklausomai nuo to, kur žmogus gyvena.

Pernai iš Vokietijos Katalikų Bažnyčios pasitraukė maždaug 126 488 žmonių, o 2010-aisiais tokių žmonių buvo 181 tūkst., rodo oficialūs skaičiai.

2011 metų balandį paskelbta ataskaita rodo, kad Vokietijoje kilę skandalai dėl kunigų pedofilų prisidėjo prie 2010-aisiais iš Bažnyčios pasitraukusių žmonių skaičiaus padidėjimo 40-čia procentų.

Nors pagal naująjį įsaką religinė santuoka galima ir iš Bažnyčios pasitraukusiems žmonėms, jame nustatomos dvi sąlygos: vietos religinės valdžios pritarimas ir pažadas išsaugoti tikėjimą bei užtikrinti katalikišką vaikų ugdymą.

Tačiau vyskupų įsake nurodoma, kad "jeigu žmogus, kuris pasitraukė iš Bažnyčios, prieš mirtį neparodė jokio apgailestavimo, gali būti atsisakyta surengti jam religines laidotuves".

Reakcija į tokį įsaką buvo dvejopa.

Vokietijos katalikų centrinio komiteto atstovas Theodoras Bolzenius AFP sakė, jog komitetas patenkintas, kad tokios priemonės buvo formaliai įvestos "su aiškia Vatikano parama".

Tačiau liberalaus sparno katalikų judėjimas "Wir Sind Kirche" ("Mes esame Bažnyčia") jį kritikavo ir sakė: "Tai blogas įsakas, pasirodęs blogu metu".

"Užuot spręstų priežastis, dėl (kurių) daug žmonių pasitraukia iš Bažnyčios, šis vyskupų įsakas yra grasinimas Bažnyčios tautai ir neskatins žmonių likti ištikimiems ar prisidėti prie bendruomenės tų, kurie moka bažnytinį mokestį", - sakoma judėjimo pareiškime.

Dienraštis "Sueddeutsche Zeitung" rašo, kad įsakas pasiuntė "pražūtingą" signalą ir yra labiau skirtas Bažnyčioms pinigams apsaugoti, o "Die Welt" pažymi, jog vyskupai turėtų suprasti, kad rizikuoja pasirodyti "kietaširdžiai".

Trečiadienį vienas Vokietijos teismas turi priimti sprendimą byloje dėl Hartmuto Zappo iš Freiburgo, kuris 2007 metais pareiškė, kad nebemokės savo bažnytinio mokesčio, bet liks Bažnyčios narys.

Katalikai sudaro maždaug vieną trečdalį iš beveik 82 mln. Vokietijos gyventojų, o protestantai - kitą trečdalį.

Vokietijos Protestantų Bažnyčia panašių planų neturi, sakė atstovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"