TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vulkanas uždarė oro uostus

2011 05 26 0:00
Pelenų stulpas iš Grimsviotno.
AFP/Scanpix nuotrauka

Plintant pelenų debesiui iš besiveržiančio Islandijos ugnikalnio chaosas įsivyravo Škotijos ir Vokietijos oro uostuose, dėl to buvo sustabdyti skrydžiai ir iš Vilniaus.

Vakar Didžiausia Airijos pigių skrydžių bendrovė "Ryanair" neskrido iš Vilniaus į Brėmeną. "Ryanair" negalėjo leistis ir Hamburge, kur uždaryta oro erdvė, tokia pati grėsmė gali kilti ir Londonui bei Dublinui. Antras pagal dydį Lietuvoje tarptautinis Kauno oro uostas, taip pat Palangos oro uostas apie skrydžių sutrikimus trečiadienį nepranešė.

Rygos oro uostas paskelbė, kad vidutinės koncentracijos pelenų debesis vakar pasiekė Latviją. Rytą buvo atšauktas skrydis iš Rygos į Hamburgą, bet oro uostas dirbo normaliu režimu. Keleiviai tik paraginti sekti atnaujintą informaciją.

Pelenų debesis uždengė ir padangę virš beveik pusės Estijos teritorijos, bet tai netrukė lėktuvų skrydžiams. Jie nebuvo ribojami, nors padėtis buvo atidžiai stebima.

Griežta pozicija

Ekspertai įspėja, kad pelenų dalelytės gali užkimšti lėktuvų variklius. Vokietijos transporto valdžia užėmė griežtą poziciją dėl potencialaus pavojaus ir vakar uždarė šiaurinę šalies oro erdvę. Pirmiausia užsidarė Brėmeno ir Hamburgo oro uostai, kurie kasdien aptarnauja maždaug 120 ir 480 skrydžių atitinkamai, vėliau Berlyno - ten nacionalinė vežėja "Lufthansa" rengėsi stabdyti apie 150 skrydžių. Didžiųjų Vokietijos oro uostų - Frankfurto ir Miuncheno - darbas nebuvo sutrikdytas. Antroje dienos pusėje visi Vokietijos oro uostai atnaujino darbą.

Iš viso Vokietijoje buvo atšaukta apie 700 skrydžių - maždaug dešimtadalis kasdien Vokietijos oro uostuose aptarnaujamų skrydžių. Jų paprastai Vokietijoje būna apie 8 tūkst., o visoje Europoje - 29 tūkstančiai.

Jokioje kitoje Europos dalyje oro erdvė nebuvo uždaryta, tačiau ekspertai sako, kad pelenai gali paveikti Lenkijos oro uostus. Šiek tiek sutriko oro eismas Norvegijoje ir Danijoje, o Jungtinėje Karalystėje sąlygoms sparčiai gerėjant buvo tikimasi jį visiškai atnaujinti. Daugiausia keleivių antradienį įstrigo Škotijoje, Šiaurės Airijoje ir šiaurinėje Anglijoje - ten buvo atšaukta apie 500 tarptautinių skrydžių. Grimsviotno pelenų debesys pasiekė ir Suomiją. Prancūzijos civilinės aviacijos valdžia tikėjosi, kad oro eismas bus paveiktas labai menkai, ir neplanavo uždaryti oro erdvės.

Nors Vokietijos sprendimai nebuvo kritikuoti, šios šalies civilinės aviacijos saugumo taisyklės skiriasi nuo kitų Europos valstybių. Oro uostų vadovybė mano, kad jos turėtų būti vienodos visai Europai.

Gyvenimas po debesiu

Tūkstančiams keleivių snaudžiant ant grindų oro uostuose, Grimsviotnas trankosi toliau, o islandams tenka gyventi tamsoje, po vulkaniniu debesiu. Rajonuose arti ugnikalnio pastatai ir automobiliai nukloti suodžiais ir dulkėmis. Pasak liudytojų, vaizdas - siurrealistinis. Tamsa ir dulkės keliuose sukuria įspūdį, tarsi būtų grįžusi žiema ir siaučia pūga. Normaliai tokiu metų laiku Islandijoje būna šviesu 20 valandų per parą. Pelenai, panašūs į pilkšvai rusvas dulkes, skverbiasi visur: net pro drabužių užtrauktukus, į buities prietaisus. Niekas nedrįsta iškišti nosies lauk be kaukės ant burnos ir apsauginių akinių. Vėjas pučia iš visų pusių, ir žmogus aplimpa pelenų dulkėmis nuo galvos iki kojų per 20 sekundžių - tiek, kiek reikia nubėgti iš mašinos į parduotuvę. Jos vis dar veikia, nes namie sėdintys žmonės ištuštinę šaldytuvus turi juos ir vėl prisipildyti. Automobiliai taip pat važinėja. Žmonės mėgina užkamšyti savo būstų langus ir duris rankšluosčiais. Tačiau jie niekur nebėga - tiesiog kantriai laukia, kol viskas pasibaigs, taip kaip ir būdavo kartų kartas. Islandai prie to pratę.

Grimsviotnas pradėjo veržtis praėjusį šeštadienį, dūmų ir pelenų stulpas iš jo pakilo net į 20 km aukštį. Dabar jis siekia maždaug 5 kilometrus. Tačiau vulkanų ekspertai nurodo, jog tai visai kitoks išsiveržimas nei Ejafjadlajokudlio pernai. Grimsviotno pelenų mažiau ir jie sunkesni, tad greičiau sėda. Tokio chaoso oro uostuose kaip pernai tikimasi išvengti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"