TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vynas, sūris, šunys, moterys ir Eliziejaus rūmai

2013 02 23 6:01
Šiuo metu Eliziejaus rūmuose šeimininkauja F.Hollande'as./AFP/Scanpix nuotrauka

Vilniuje į Knygų mugę suplūdusių lietuvių skonis labai įvairus, tačiau prancūzai visada mėgsta skaityti apie vyną, sūrį, šunis ir moteris. Dar geriau, jei visa tai susiję su Eliziejaus rūmais.

Šiuo metu pati populiariausia Prancūzijoje knyga "Eliziejaus rūmai: užkulisiai ir paslaptys", kurią parašė Patrice'as Duhamelis ir Jacquesas Santamaria. Vienas iš jų - garsus žurnalistas, kitas - filmų kūrėjas. Abu pririnkę pikantiškų istorijų iš rūmų, kurie nuo 1871 metų laikomi Prancūzijos vadovų rezidencija, t. y. po to, kai per 1871-ųjų revoliuciją komunarai sudegino Tiuilri rūmus, kuriuose iki tol gyveno valstybės lyderiai. Labiausiai knygos autorius domino Eliziejaus rūmų užkulisinis gyvenimas, apie kurį visuomenė žino labai mažai.

Pasirodo šiuos rūmus 1720 metais pastatė Evrė grafas, vėliau juos pardavė karaliaus Liudviko XV labiausiai mylėtai meilužei Madame de Pompadour. Šiuos rūmus Eliziejaus vardu vadinti pradėjo ekscentriška Orleano hercogienė Bathilde, nes jie yra šalia Eliziejaus laukų. Ši aristokratė labai žavėjosi "stebuklingu" gydytoju Franzu Antonu Mesmeriu, kuris "mesmerizuodavo" jos salone susirinkusius svečius.

Vienas dramatiškiausių šių rūmų istorinių momentų nutiko 1815 metų birželio 22 dieną, t. y. praėjus keturioms dienoms po Vaterlo mūšio. Tuomet rūmų Sidabrinėje salėje Napoleonas atsisakė sosto antrą ir paskutinį kartą. Toje pačioje patalpoje 1899 metų vasario 16 dieną per pasimatymą su savo meiluže Marguerite Steinheil nuo infarkto mirė tuometis šalies prezidentas Felixas Faure'as.

Tokių fatališkų pasimatymų Eliziejaus rūmuose būta ir daugiau.  Prezidentas Francois Mitterrand'as juose slapta priiminėdavo savo meilužę ir ilgai slėptą dukrą Mazarine, apie kurią prancūzai sužinojo tik per prezidento laidotuves. Jos abi paprastai ateidavo į buvusias Napoleono II arklides. Antroji F.Mitterrand'o šeima buvo ne vienintelė jo paslaptis. Praėjus vos šešiems mėnesiams po rinkimų jam buvo diagnozuotas prostatos vėžys. Oficialiuose biuleteniuose apie tai niekada nebuvo užsiminta, kaip ir apie vis blogėjančią prezidento sveikatos būklę.

Taip pat buvo elgiamasi, kai George'as Pompidou susirgo leukemija ir kai 2005 metais Jacquesą Chiracą ištiko insultas. Užtat rūmuose gyvenę prezidentų šunys nebuvo paslaptis. Visi prancūzai žinojo, kad jų prezidentai pirmenybę teikia šunims, o ne katėms, be to, mėgstamiausia veislė buvo labradorai. F.Mitterrand'as turėjo labradorą vardu Baltija, J.Chiracas - Masku, o Nicolas Sarkozy - labradorę, pagarbiai vadinamą Klara.

Rūmų šeimininkai, kaip ir didžioji dalis prancūzų, buvo gurmanai. Tad tokie žodžiai kaip "vyno rūsys", "virtuvė", "sūris" ir "meniu", nuolat skambėdavo jų salėse ir kabinetuose. Knygos autoriai išsiaiškino, kad seniausias vyno butelis, esantis Eliziejaus rūmų rūsyje - tai 1906 metų "Chateau-Rieussec". Rūmuose populiarios buvo ir Klamaro pupelės, kurios išnyko iš valgiaraščio tik tada, kai 1962 metais Peti-Klamaro miestelyje buvo pabandyta nužudyti prezidentą Charles'į de Gaulle'į. N.Sarkozy laikais iš meniu buvo išnykę sūriai, nes šis prezidentas labai rūpinosi savo svoriu. Tačiau vos tik į rūmus atsikraustė Francois Hollande'as, į juos iš karto su triumfu sugrįžo ir sūriai.

Knygos autoriai papasakoja skaitytojams ir daug nerimo rūmų gyventojams sukėlusį atsitikimą, kai F.Mitterrand'as pametė aukso grandinėlę su slaptais branduoliniais kodais. Tuomet visi rūmai buvo labai nuodugniai iškrėsti ir pagaliau grandinėlė surasta švarko, kurį prezidentas atidavė valyti, kišenėje.

Knygoje rašoma ir apie Prancūzijos prezidentų svečius, kurie paprastai apgyvendinami kitoje gatvės pusėje esančiuose "Hotel de Marigny" rūmuose. Eliziejaus rūmuose kilo tikras sąmyšis, kai atvykęs į Paryžių Muammaras al Gaddafi atsisakė juose nakvoti ir įsikūrė atsivežtoje palapinėje, kurią pasistatė rūmų pievelėje. Kitas diplomatinis incidentas kilo 1980 metais - tuomet po Rumunijos diktatoriaus Nicolae Ceausescu ir jo žmonos Elenos vizito iš Eliziejaus rūmų pradingo šviestuvai, vazos, peleninės ir net čiaupai.

Knygos autoriai visą skyrių skyrė ir Eliziejaus rūmų vairuotojams, kurie daug geriau žino, ką iš tiesų veikia juose gyvenantys prezidentai nei vyriausybės vadovai ir tuo labiau prezidentų žmonos. Po pasikėsinimo į jo gyvybę Peti-Klamare Ch. de Gaulle'is padėkojo savo vairuotojui Francisui Marroux, kad jis šaltakraujiškai nepaleido "Citroen" vairo pasigirdus šūviams. Vėliau apžiūrėjęs mašinoje kulkų pramuštas skyles, šis senas kareivis pasakė: "Jie šaudė kaip kiaulės."

Ch.de Gaulles'io pasistengė, kad surengusieji pasikėsinimą į jo  gyvybę išvengtų mirties bausmės. Ja buvo nubaustas tik šio sąmokslo organizatorius Jeanas Bastienas-Thiry, kuris neiššovė nė vieno šūvio.  "Jis privertė kitus šaudyti į mašiną ir žinojo, kad mašinoje yra moteris. Tai neatleidžiama", - pasakė Ch.de Gaulles'is.       

Bloomberg, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"