TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vyras, dulkinantis visą valstybę

2011 06 18 0:00
S.Berlusconi užbūrė italus akinančia šypsena. Šiuo metu to jau nebepakanka.
AFP/Scanpix nuotrauka

Taip pavadintą straipsnį apie Italijos premjerą išspausdino solidusis savaitraštis "The Economist". Kaip rodo šios savaitės pradžioje įvykusio referendumo rezultatai, pagaliau tai suprato ir patys italai.

Silvio Berlusconi vis šypsosi. Per 74 savo gyvenimo metus jis sukūrė žiniasklaidos imperiją, kuri jį padarė turtingiausiu Italijos žmogumi. Jis dominuoja šalies politiniame gyvenime nuo 1994 metų ir jau tapo ilgiausiai premjero pareigas einančiu politiku po Benitto Mussolini. Jis išsisuko nuo daugybės teismų nepasitraukdamas iš posto. Tačiau nors ir pelnė asmeninę sėkmė, kaip nacionalinis lyderis - jis tikra valstybės nelaimė.

Tam yra trys priežastys. Dvi iš jų gerai žino visi. Pirmoji - tai nesibaigianti "Bunga Bunga" saga apie sekso vakarėlius, kurių vienas premjerą nuvedė į Milano teismą, kur jam pateikti kaltinimai dėl sekso su nepilnamete. Rubygeitas pažemino ne tik patį S.Berlusconi, be ir visą Italiją.

Tačiau, kad ir koks gėdingas sekso skandalas, jo poveikis S.Berlusconi politiniams spektakliams nebuvo didelis, nes jo laikraščiai paprasčiausiai šią temą ignoravo. Panašiai atsitiko ir su jo finansinėmis machinacijomis, nors metų metais buvo mėginama jį patraukti teisminėn atsakomybėn už sukčiavimą, dokumentų klastojimą ir kyšininkavimą. Premjero gynėjai atkerta, kad tai niekada nebuvo įrodyta, tačiau jie klysta. Keliose jam iškeltose bylose tai būtų buvę nesunku padaryti, tačiau jų negalima pradėti nagrinėti dėl jo užimamos padėties, be to, mažiausiai du kartus S.Berlusconi pakeitė įstatymus savo naudai. Štai dėl ko dar 2001 metų balandį "The Economist" rašė, kad jis nėra tinkamas vadovauti Italijai.

Dabar jau aišku, kad nei sekso troškimas, nei abejotino skaidrumo verslas neprivertė italų priimti S.Berlusconi kaip nelaimę. Iš čia išsirutuliuoja trečioji priežastis - beveik 9 metus būdamas premjero poste jis nerado vaistų ūkiui gaivinti ir net nepripažino to, kad kasa duobę Italijos ekonomikai. Rezultatas toks, kad ir jam pasitraukus Italija toliau grims į krizę.

Už tai, kad Italijos dar neištiko Airijos, Portugalijos, Graikijos ir Islandijos likimas, reikia dėkoti ne S.Berlusconi, o jo finansų ministrui Giulio Tremonti. Tai jo dėka Italija išvengė nekilnojamojo turto burbulo, o bankai nebankrutavo. Net nedarbas siekia tik 8 proc., tai atrodo fantastiškas rezultatas, palyginti su Ispanija, kuri niekaip negali sumažinti daugiau kaip 20 proc. siekiančio nedarbo. Net Italijos biudžeto deficitas šiais metais sieks tik 4 proc., kai kaimynėje Prancūzijoje bus 6 procentai.

Tačiau šie skaičiai apgaulingi. Italija serga. Ir tai ne greitai praeinanti, o chroniška liga, kuri silpnina šalies gyvybingumą. Praėjusiais metais tik Zimbabvės ir Haičio BVP buvo mažesnis nei Italijos. O tai reiškia, kad nors G.Tremonti ir deda daug pastangų, valstybės skola sudaro 120 proc. BVP ir yra trečia pagal dydį pasaulyje. Tai kelia daug didesnį nerimą nei sparčiai senstanti Italijos visuomenė.

Italijoje mažas nedarbas todėl, kad jis gerai paslėptas. Ketvirtadalis jaunų žmonių jo net neieško. Tik 46 proc. moterų dalyvauja darbo rinkoje, ir tai mažiausias skaičius Vakarų Europoje. Menkas darbo našumas ir dideli atlyginimai ėste ėda konkurencingumą. Kai 2010 metais JAV našumas padidėjo penktadaliu, o Jungtinėje Karalystėje dešimtadaliu, Italijoje jis sumažėjo 5 procentais. Pasaulio bankas skelbia, kad pagal konkurencingumą Italija užima tik 80 vietą ir eina po Baltarusijos bei Mongolijos, Indonezijos ir Barbadoso.

Apie tai savo atsisveikinimo kalboje pagaliau garsiai prabilo ir pasitraukiantis Italijos banko vadovas Mario Draghi. Jis pabrėžė, kad Italijai desperatiškai reikia struktūrinių reformų. Jis sakė, kad valstybės politika neskatina našumo, o tik slopina ūkio plėtrą, nes atsilieka visuomeninė ir teisinė sistema, silpni universitetai ir trūksta konkurencingumo dvasios tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, nes proteguojami savi ir smerkiami svetimi.

Tai jau ima atsiliepti ir gyvenimo kokybei. Vis prastėja infrastruktūra, traukiasi visuomeninės paslaugos, žalojama aplinkosauga, o realios pajamos stagnuoja. Ambicingi jauni italai išvažiuoja iš šalies palikdami valdžią nusenusiam neliečiamam elitui.

Kai "The Economist" pirmą kartą nuvainikavo S.Berlusconi, Italijos verslininkai ėmė aiškinti, kad jo šiurkštus vadovavimo stilius duoda šansą modernizuoti Italijos ekonomiką. Šiuo metu taip jau niekas nesako. Vietoj to aiškinama, kad tai ne tiek S.Berlusconi, kiek nenorinčios reformuotis Italijos kaltė.

Vis dėlto praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje Italijoje buvo atliktos kelios įspūdingos reformos, nes bijota, kad šalis neliktų už euro zonos ribų. Net pats S.Berlusconi, kuris tuo metu vaikščiojo į teismus, pritarė kai kurių sričių liberalizavimui. Tačiau po 2003 metų užsidegė raudona šviesa, ėmė augti nedarbas, nors daugybė ekonomistų vis dar gyrė pensijų reformą. Būdamas premjeras S.Berlusconi galėjo padaryti daug daugiau, jei būtų panaudojęs savo įvaizdį ir populiarumą dirbdamas bendriems, o nes savo interesams. Italijos verslininkams teks brangiai sumokėti už patirtus malonumus.

Vis dėlto norisi paklausti, o kas bus, jei S.Berlusconi įpėdinis bus toks pat nerūpestingas kaip jis. Euro krizė verčia Graikiją, Portugaliją ir Ispaniją sukandus dantis imtis didelių reformų, nes jas drebina protestai. Artimiausiu metu skaudės dar labiau. Tolesnėje perspektyvoje tai duos ekonomikai naują postūmį. Kai kas mėgins sumažinti skolų naštą imdamasis restruktūrizavimo. Nereformuota ir stagnuojanti Italija, kurios valstybės skola - daugiau kaip 120 proc. šalies BVP, pasijus kaip didžiausia atsilikėlė. Ir kas dėl to kaltas? Ogi ponas Berlusconi, kuris, be abejonės, ir toliau akinančiai šypsosis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"